Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partijos Prezidiumo posėdyje buvo patvirtinti principai, kuriais vadovaujantis bus deramasi su potencialiomis koalicijos partnerėmis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis pabrėžė, kad principai nemaža dalimi grįsti tomis nuostatomis, dėl kurių būdami opozicijoje jie kritikavo kadenciją baigiančią valdžią.
„Patvirtinome keletą dalykų. Pirmas, kad ta dvasia, kuria pradėjome diskusijas su būsimais koalicijos partneriais, mes ją tęsiame. Partija įgalioja du žmones – tai mane ir Ingridą Šimonytę, atstovauti partijai derybose.
Partijos Prezidiumas pasitvirtino principus, kurie turėtų atsispindėti būsimojoje koalicinėje sutartyje. Tai nėra postai, pozicijos, pavardės. Tai yra principai“, – aiškino G.Landsbergis.
Nori būti kitokie
„Principai yra skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai. Mes turėjome nemažai pastabų dabartinei Vyriausybei būtent dėl šių aspektų ir norime parodyti skirtumą – kitokią Vyriausybę. Tai pirmiausia turi atsispindėti“ , – principus vardijo G.Landsbergis.
Jis taip pat akcentavo, kad „partijos programa kalbėjo apie principą, kai mažiau yra daugiau“. Tuo, TS-LKD pirmininko, teigimu, bus vadovaujamasi Seime ir Vyriausybėje, siekiant suvaldyti didelį kiekį įstatymų projektų, kurie neretai būna neišdiskutuoti.
„Chaosas Seime, gausybė įstatymų, kurie yra neapsvarstyti, neišdiskutuoti, nežinomi ekspertams. Mes tą kritikavome ir norime taikyti kitokį principą būsimajai Vyriausybei ir, tiesą sakant, būsimajam Seimui. Mažiau įstatymų yra geriau“, – kalbėjo jis.
Tarp principinių nuostatų TS-LKD lyderis įvardijo demokratines vertybes, žodžio laisvę, teisės viršenybės principą. Šiomis vertybėmis, pasak jo, bus vadovaujamasi tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
„Pagalba konstitucinėms žiniasklaidos teisėms – gauti ir skleisti informaciją. Tai buvo vėlgi viena iš pagrindinių kritikos ašių išeinančiai valdžiai. Šis principas turi būti išsaugotas – principas, kurio trūkumą mes kritikavome“, – aiškino konservatorius.
Prioritetiniai darbai
G.Landsbergis įvardijo ir išskirtus pagrindinius prioritetinius darbus, nuo kurių lVyriausybė pradės savo veiklą.
„Pirmieji darbai, apie kuriuos mes kalbame, jie yra savaime suprantami ir ganėtinai aiškūs. Tai yra koronaviruso situacijos suvaldymas. Be abejonės tai pirmasis prioritetas, kurio turėtų imtis Vyriausybė. Peržiūrėtas Ateities ekonomikos DNR planas, nacionalinis susitarimas dėl švietimo, socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas, sveikatos paslaugų kokybės prieinamumo užtikrinimas, absoliuti Astravo atominės elektrinės blokada“, – darbus vardijo jis.
TS-LKD pirmininkas pabrėžė, kad taip pat būtina yra ir kokybiška bei efektyvi viešojo administravimo sektoriaus pertvarka.
I.Šimonytė: tikiu, kad ministrai bus paskelbti iki naujo Seimo darbo pradžios
Po partijos Prezidiumo posėdžio konservatorių sąrašo vedlė ir kandidatė į premjeres I.Šimonytė tvirtino tikinti, kad naujosios koalicijos rėmus ir būsimuosius ministrus pavyks sudėlioti dar iki naujojo Seimo darbo pradžios.
„Aš manau, kad jeigu mes susitarsime dėl koalicijos principų, tai galėsime susitarti ir gana greitai dėl to, kas galėtų tuos principus ir darbus įgyvendinti, t.y. dėl personalinės sudėties. Norėčiau tikėti, kad anksčiau, nei Seimas pradės dirbti mes jau tikrai galėsime įvardyti visus žmones, kurie galėtų pretenduoti į vieną ar kitą poziciją.
Be abejo, formalus prezidento pritarimas vis tiek bus tik po to, kai pirmiausia bus pritarta ministro pirmininko kandidatūrai. Tai čia bus tik matymas žmonių, kurie tas pozicijas galėtų užimti. O formaliai žmonės galiojimus įgaus tik tada, kai bus pasirašyti dekretai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Manau, kad yra realistiška, jog ir iki priesaikos tai pavyks padaryti. Gal bus vienas kitas asmuo, kurio gal ir nepavyks įvardyti, bet pagrindines pozicijas – tikrai taip“, – patikino ji.
I.Šimonytė teigė jau rytoj iš Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio gausianti oficialius dokumentus su jų derybinėmis pozicijomis.
„Tuomet kiekvieni du kiti įvertinę, taip sakant, trečio trikampio pasiūlymus, ar tame bendrame vaizde yra tokių pozicijų, dėl kurių reikia specifiškai derėtis, ar jos tiesiog gali būti įtrauktos į koalicinę sutartį, nes jos nekelia didesnių ginčų“, – aiškino politikė.
G.Landsbergis patikino, kad termino, iki kada norėtų pasirašyti koalicinę sutartį, nėra nusistatę.
A.Verygos pasiūlymą įvertino kritiškai
Paklausta, kaip vertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlymą naujam būsimam šios srities ministrui jau dabar susipažinti su padėtimi kovoje su koronavirusu ir padėti jam su būsimais darbais, I.Šimonytė sakė, kad toks pasisakymas jai skamba kaip siūlymas „kone prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie ir dabar yra priimami ir kelia daug abejonių“.
„Aš manau, kad kitomis aplinkybėmis galbūt tas pasiūlymas būtų suprantamas kaip visiškai natūralus. Jeigu bendradarbiavimas per visą šitą laiką būtų buvęs labiau racionalus, neutralus ir požiūris į opozicią nebūtų, kaip į priešus, o kaip oponentus, tai tokiame pasiūlyme mes nematytume nieko nuostabaus ir tai būtų visiškai normalus pasiūlymas.
Bet mane šiek tiek stebina, kai tiek laiko nematant reikalo nei tartis, nei aiškinti sprendimus, kitą dieną po rinkimų yra pasiūloma kone prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie ir dabar yra priimami ir kelia daug abejonių, tai ar ministras man pačiai ar kažkokiam mano įgaliotam žmogui leistų prieštarauti dėl jo priimamų sprendimų ar kažkaip kitaip dalyvauti tame sprendimų priėmime?
Ar tik šalia pastovėtų, pažiūrėtų ir tokiu savo neapibrėžtu statusu tarsi legitimuotų tuos sprendimus, kurie yra daromi?“ – klausimus kėlė politikė.
Konservatorių vedlė įvardijo, kokie sprendimai kovoje su koronavirusu jai atrodo abejotini.
„Tai aš manau, kad yra labai aiškios kryptys, kuriose veikimas yra nepakankamas, tiek duomenų rinkimo ir atskleidimo, tiek NVSC darbo, tiek jau dabar ir pajėgumų gydymo įstaigose.Būtų labai gerai, kad ministras su savo komanda vykdytų savo konstitucinę priedermę, o mes jau stengsimės jam pagelbėti, jei jis norės, taip, kaip jis tik pats leis mus pagelbėti“, – pasiūlė I.Šimonytė.
Klausiama, ar nebijo, kad, trūkstant informacijos, perėmus Vyriausybės vairą, partija susidurs su gerokai sudėtingesne padėtimi, nei tikimasi, I.Šimonytė atšovė, jog taip jau yra buvę ir ji norėtų, kad tai nepasikartotų.
„Taip jau yra buvę. Tai tikrai norėčiau, kad tai nepasikartotų. Kadangi rinkimai jau pasibaigė, galbūt iki rinkimų dalies informacijos nebuvo norima atskleisti, galbūt buvo kitų priežasčių, nenoriu kurti sąmokslo teorijų. Kaip buvo, tai buvo. Tai jau yra praeitis.
Dabar mes turime situaciją po rinkimų ir tikrai norėtųsi, kad ta informacija skaidriai ir viešai būtų pateikiami. To prašysime ir mes“, – pabrėžė konservatorių sąrašo lyderė.
Kokie bus reikalavimai naujam sveikatos apsaugos ministrui?
Kokius reikalavimus keltų naujajam sveikatos apsaugos ministrui ir ar jis būtinai turėtų būti medikas?
„Aš tikėčiausi žmogaus, kuris gali tokioje sudėtingoje situacijoje turėti visuomenės pasitikėjimą priimamais sprendimais. Ir man tai yra svarbiausia. Medikas nėra privalomas reikalavimas sveikatos apsaugos ministrui, lygiai taip pat, kaip artojas nėra privalomas reikalavimas žemės ūkio ministrui ar pedagogas švietimo ministrui.
Aš manau, kad ministras turi aiškiai suprasti, kaip atrodo politinis veikimas, nes gali būti pats geriausias savo srities specialistas, bet juk operuoti sveikatos apsaugos ministrui nereikia, jam reikia suprasti sveikatos apsaugos sistemą, suprasti tos sistemos veikimą, ten esančias problemas ir mokėti bendradarbiauti su kitais sprendimų priėmėjais tam, jog tie tikslai būtų įgyvendinti“, – savo įsivaizdavimą pateikė I.Šimonytė.
Po sekmadienį pasibaigusių Seimo rinkimų TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės sąjunga paskelbė bursiančios centro-dešinės koalicija. Naujajame parlamente šios partijos turėtų turėti ne mažiau kaip 74 balsus iš 141.
