Medikų organizacijų atstovai sako, kad šiuo metu turime situaciją, kai iššvaistyta per daug laiko ir pinigų.
Nuo tos dienos, kai Lietuvoje sumanyta diegti e.sveikatos sistemą, praėjo jau pora dešimtmečių.
Pats sistemos diegimas prasidėjo prieš penkiolika metų, bet ji vis dar šlubuoja.
Turi teisę į kokybišką sistemą
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) prezidentė Daiva Kazlauskienė sakė, kad e.sveikata tinkamai neveikia, nes netinkamai parinktas jos administratorius.
„Ne Registrų centras, o Valstybinė ligonių kasa (VLK) turėtų būti atsakinga už sistemos tobulinimą, plėtojimą ir priežiūrą.
Dabar VLK reikalauja vesti duomenis, pateikinėti ataskaitas, tačiau neįsigilina, ar tinkamai veikia programa, nes tai ne jos atsakomybė“, – mano medikė.
Ji pastebi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Registrų centras nereaguoja į medikų bendruomenės kritiką dėl e.sveikatos nepatogumo, trikdžių esant didžiausiam pacientų srautui.
„Net užliejus serverius e.sveikatos darbas nebuvo skubiai atkurtas. Registrų centras į tai reagavo kaip į paprastą gedimą, nors tuo metu kelias paras buvo paralyžiuotas elektroninių receptų rašymas, mirties liudijimų išdavimas ir kita.
Po tokio gedimo nebuvo paviešinta jokios informacijos, kokių priemonių imtasi, kad ateityje analogiška situacija nesikartotų. Mano nuomone, lėšos buvo skirtos ir panaudotos neatsakingai, sukurta programa reikalauja didelių pakartotinių investicijų.
Buvo galima pasinaudoti kitų šalių praktika, ne pirmieji įgyvendindami reformą pradėjome kurti elektroninę sveikatos sistemą“, – įsitikinusi D.Kazlauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų už neprisijungimą prie e.sveikatos sistemos įstaigoms numatytos ir sankcijos.
„Sveikatos priežiūros įstatymo pakeitime numatyta, kad įstaigoms, neperduodančioms duomenų į e.sveikatos sistemą, bus sustabdyta licencija. Žinoma, ši sąlyga įpareigoja įstaigas veikti atsakingiau, mes neprieštaraujame, bet tada ir įstaigos turi teisę gauti kokybišką sistemą, žinoti apie jos planuojamus atnaujinimus“, – sakė D.Kazlauskienė.
Iššvaistyti pinigai?
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas pritarė – esminių dalykų, kuriuos reikėtų pakeisti e.sveikatoje – anaiptol ne vienas.
„Nėra bendros sistemos. Paskiros gydymo įstaigos pradėjo kurti savo (vidaus. – Aut.) sistemas. Vienos tai padarė vienaip, kitos kitaip. Ir dabar kai kurios nebegali prisijungti prie e.sveikatos, nes reikia daryti pataisas. Išėjo sąmyšis.
E.receptas veikia, nedarbingumo išrašymas veikia, duomenų perdavimas šiek tiek stringa, šiek tiek veikia – šiokių tokių pasiekimų yra. Bet kitas klausimas – kam mes teikiame pirmumo teisę?“ – svarstė profesorius.
Europos Sąjungos lėšomis remiamas e.sveikatos sistemos projektas buvo įgyvendinamas trimis etapais.
Skaičiuojama, kad per dešimtmetį, iki 2015 metų į šią sistemą investuota apie 40 mln. eurų. Iki 2025 metų turėtų būti investuota dar 28 mln. eurų.
L.Labanauskas įsitikinęs, kad lėšos nebuvo panaudotos racionaliai.
„Vien tai, kad nusprogo serveris ir vietoj trijų dienų dvi savaites negalėjome nieko suvedinėti, jau rodo, kad e.sveikata yra pažeidžiama.
Kažin kodėl kai panaši situacija buvo ištikusi teisėsaugą, viskas atsikūrė per kelias valandas?
Apskritai yra valstybės kontrolės išvados – išvogė pinigus. Ten apskaičiavo, kiek milijonų buvo išleista, o iš esmės – nieko nepadaryta. Jei sąžiningai padarėme išvadas, kas buvo ką nors nuplovę ar nugrobstę, tuomet reikia dabar saugoti tuos 28 milijonus.
Išleidžiame pinigus, kas nors pasišildo, o paskui kaltų nelieka. Pasišildei tai pasišildei, bet ir darbą padaryk“, – rėžė pašnekovas.
Pačią e.sveikatos sistemą valstybės kontrolė auditavo net tris kartus. Ir jau prieš trejus metus nustatė, kad nepakankamai užtikrinamas ypač svarbių asmens duomenų saugumas.
Kilo klausimų ir dėl sistemos palaikymo ateityje. Tačiau nurodytos klaidos ištaisytos nebuvo, o baudų Valstybės kontrolė skirti negali.
Nesirūpino kompleksiškai
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius mano, kad didžiausia sistemos problema – iškelti labai ambicingi uždaviniai.
„Tam įgyvendinti sprendimai nebuvo visai tinkami. Turbūt nebuvo įmanoma mobilizuoti tiek resursų ir galimybių.
Nors tai kainavo labai brangiai, abejojame, kad tie pinigai pasiekė tą adresatą.
E.sveikata – grandiozinis projektas, kuris apima visus žmonių sveikatos duomenis. Tikslas – viską centralizuoti ir turėti viename serveryje realiuoju laiku.
Reikia įsivaizduoti, kokio galingumo turi būti sistema ir kiek darbuotojų turi ją prižiūrėti, kad realiuoju laiku 2,8 mln. gyventojų duomenys, su kuriais dirba keliolika tūkstančių gydytojų, turėtų būti atnaujinami, suvedami. Sistema dar turi sąveikauti su daug kitų sistemų.
Ambicingi tikslai iki galo, ko gero, net ir negalėjo būti įgyvendinti. Daug šalių panašias sistemas leido kurti segmentiškai.
Pavyzdžiui, Estijoje šioje srityje nemažai dalyvavo privatus sektorius. Tai leido sutaupyti“, – svarstė profesorius.
Pasak jo, kuriant e.sveikatos sistemą reikėjo nepamiršti ir medikų kompiuterinio raštingumo mokymo.
„Reikia suprasti, kad pritaikant procesą, ko gero, buvo remiami didžiausi ir stambiausi, nes jie įtakingiausi, o mažosios įstaigos liko kažkur paraštėse. Be nurodymo jungtis prie e.sveikatos, nelabai daugiau ką ir gavo. Kad ir dabar pirminei sveikatos priežiūrai buvo skirta mažai lėšų, bet jų dauguma nuėjo tokiems dalykams, kurie su e.sveikata neturi nieko bendra. Tada atsiranda tokios skylės, kurios neleidžia sistemai iki galo funkcionuoti.
Galbūt buvo prasmė mokyti tuos gydytojus elektroninio raštingumo, kelti jų kompetenciją? Organizuoti kursus, rasti specialistų, kurie parengtų rekomendacijas, kaip kas daroma, kaip atliekama, kaip naudoti.
Ar matėme kur nors tokius dalykus? Ne. Sveikatos apsaugos sistema reikia rūpintis kompleksiškai, o ne projektų rėmuose“, – įsitikinęs V.Kasiulevičius.
Daug trūkumų
VU profesorius pažymėjo, kad funkcionalumo prasme e.sveikata kol kas labai ribota.
„Vaizdų perdavimo problema tarp įstaigų, man atrodo, iki šiol neišspręsta. Duomenys, kurie yra bendrame valstybės serveryje, yra labai riboti. Yra išrašai, vadinamieji siuntimai, bet ne visi juos suformuoja, ne visi pasirašo ir įkelia į sistemą. Pasirašymas ir įkėlimas savaime yra didelis iššūkis, nes užima milžiniškus laiko resursus. Pabandai pasirašyti dokumentą ir minutę turi laukti. Tuomet gydytojai nusispjauna ir nepasirašinėja, palieka krūvas dokumentų vidaus sistemoje“, – aiškino V.Kasiulevičius.
„Lietuvos ryte“ dar liepos mėnesį aprašytas atvejis, kai gydymo įstaiga nurodė išrašinėti vidinius siuntimus pacientams taip galimai pažeidžiant jų teises.
Paklaustas, ar taip tiesiog siekiama išvengti stringančios e.sveikatos sistemos, V.Kasiulevičius atsakė, kad pacientai šiuo atveju veikiau tampa finansavimo sistemos įkaitais.
„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pirminė sveikatos priežiūra atskirta nuo specializuotos grandies ir tada nėra apribojimų siųsti į vieną ar kitą įstaigą.
Pas mus finansavimas nukreiptas taip: jei poliklinikoje dirba šeimos gydytojai ir dirba specialistai, poliklinikos administracija nori, kad pirmiausia atlyginimą užsidirbtų jos įstaigos darbuotojai. Todėl ir pasakoma siųsti pacientus jų gydytojams.
Įstaigų vadovai, norėdami išsaugoti savo įstaigų finansinę padėtį, kuri nėra gera, imasi įvairių gudrybių“, – sakė profesorius.
V.Kasiulevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad SAM neatsakingai žiūri į Lietuvos gyventojų duomenis.
„Po vasarinės liūties pamatėme netinkamą požiūrį į duomenis. Iš duomenų valdytojo pusės jis nebuvo pats geriausias. Kažkur rūsyje laikyti visus Lietuvos gyventojų sveikatos įrašus neturint atsarginės kopijos turbūt nėra pats geriausias sprendimas. Pagrindinis duomenų valdytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija ir čia svarbiausia užduotis matyti riziką ir ją valdyti.
Mūsų politikai norėjo centralizuoto, grandiozinio darinio, kurį nėra lengva sukurti. Juolab kai kūrėjai nėra patys geriausi“, – mano medikas.
Jo nuomone, būtų logiška, kad sistemą administruotų VLK, tačiau problema yra platesnė.
„Kiek tu skiri dėmesio, finansavimo paramos. Kaip paaiškėja iš Registrų centro vadovų kalbų, to dėmesio nebuvo pakankamai skiriama, kad nebūtų užliejamų serverių. Sveikatos apsaugos ministerija turėjo tuo rūpintis, kiek tai buvo daroma – sunku pasakyti. Tokie dalykai netoleruotini. Sukūrus tokį monstrą sveikatos apsaugos sistemoje reikia jį maitinti. Palikti be priežiūros – didelis pavojus, nes vieną dieną tie duomenys gali ir visai pranykti arba atsidurti netinkamose rankose.
Užsienio specialistai nesupranta, kad kelias valandas vyksta kažkoks perkrovimas, kas nors neveikia, negali išrašyti vaistų. Ir visada ta pati istorija – IT darbuotojai sako, kad čia ne jų kaltė, o gydytojas lieka tas iešmininkas, kuris pacientui turi mandagiai aiškinti, kad receptą išrašys vėliau.
Nors iš tiesų turime ką veikti, mūsų darbas yra labai brangus, tačiau kartais atrodo, kad jis visai nevertinamas, nes pagrindiniu dalyku tampa kažkoks sistemos funkcionavimas, kurio nepajėgia sutvarkyti valstybė. Čia yra lėšų ir tam tikrų specialistų, kurie turi nuolat dirbti, klausimas“, – įsitikinęs profesorius.
Auga sistemos patogumo poreikis
Lina Zimnickienė, SAM Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė
„Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė sąlygas visoms sveikatos priežiūros įstaigoms naudotis e.sveikatos sistema (ESPBI IS). Šiuo metu prie jos yra prisijungusios 1307 sveikatos priežiūros įstaigos, kurios portale Esveikata.lt arba per integracijas tvarko duomenis ESPBI IS.
Išaugus e.sveikatos sistemos naudojimui didėja sistemos patogumo ir naujo funkcionalumo poreikis, todėl numatyta įgyvendinti ESPBI IS modernizavimo, duomenų bazės optimizavimo ir greitesnio veikimo priemones. Tai padės užtikrinti greitesnį elektroninių medicininių dokumentų pateikimą į ESPBI IS ir duomenų gavimą iš ESPBI IS. Tačiau kokybiškas e.sveikatos paslaugų teikimas priklauso ne tik nuo pačios ESPBI IS veikimo ir pagrindinio jos tvarkytojo atliekamų veiksmų, bet ir nuo įstaigų aktyvaus įsitraukimo į veiklą bei kokybiško elektroninių duomenų teikimo.
Per pastaruosius ketverius metus SAM siekė įveiklinti sukurtą, tačiau beveik nenaudojamą e.sveikatos sistemą, kad ji veiktų kuo sklandžiau ir kuo daugiau gydymo įstaigų prisijungtų prie sistemos ir teiktų duomenis į ESPBI IS.
Siekdama palengvinti elektroninio recepto išrašymo procesą gydytojams SAM inicijavo elektroninio recepto patobulinimus. Naujos funkcijos buvo įdiegtos ESPBI IS e.recepto posistemėje, jos leidžia daugiau elektroninio recepto išrašymui reikalingų duomenų ir patikri- nimų gauti automatiniu būdu, informacija išdėstyta patogesne tvarka. Vykdant šiuos dar- bus atsižvelgta ne tik į sveika- tos priežiūros specialistų veiklos ypatumus išrašant elektroninius receptus, bet ir į pačių sveikatos priežiūros specialistų pasiūlymus.
SAM duomenimis, 2020 m. rugpjūčio mėn. 99 proc. visų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo elektroniniai. 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis, 86 proc. stacionaro diagnozių, 100 proc. ambulatorinių apsilankymų aprašymų, 100 proc. siuntimų, 95 proc. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų, 100 proc. vaiko gimimo pažymėjimų ir medicininių mirties liudijimų išrašoma elektroniniu būdu. Į ESPBI IS per mėnesį pateikiama apie 4 mln. medicinos dokumentų.
Nuo 2019 m. balandžio mėn. e.sveikatos sistemoje pradėjo veikti vaistų tarpusavio sąveikos tikrinimo funkcija išrašant elektroninius receptus.“
