Jokia paslaptis, jog bendraujant R.Karbauskis yra sudėtinga asmenybė ir tai iš dalies turėjo nemažai įtakos valstiečių santykiams su žiniasklaida, opozicija, Prezidentūra, kuriai gana ilgai vadovavo bendravimo prasme ne mažiau komplikuotas personažas.
Psichologinis aspektas labiau nei ekonominė, socialinė ar kultūros politika lėmė ir rinkimų rezultatus ne valstiečių naudai. O kadangi R.Karbauskis sugebėjo susipykti ir su žiniasklaida, kitokių rezultatų ir nereikėjo laukti. Tik nuo žiniasklaidos priklauso, ką akcentuoti, pavyzdžiui, asfaltuotą kelią prie S.Skvernelio namo ir to paties nematyti prie D.Grybauskaitės naujo būsto.
Ketverius metus R.Karbauskis buvo akėjamas dėl trąšų iš Rusijos, o kažkada ypač glaudūs verslininko B.Lubio santykiai su „Gazprom“ buvo giriami, nes naudingi Lietuvai. Ar, atmetus psichologinę komunikacinę sritį, galima iš valstiečių valdymo metų ištraukti ką nors pozityvaus ir reikšmingo?
Galima, ir ne taip mažai. Ekonomika augo ir „gerovės valstybė“, nors ir pamažu, kilo. Tai buvo pastebėta ir tarptautiniu lygiu, ir ne kartą Lietuva pagirta.
Galima opozicijos žodžiais sakyti, kaip tai, pavyzdžiui, darė A.Kubilius, jog ūkis augo nepaisant valdančiųjų pastangų, bet objektyviai dėl ekonominės politikos nedaug priekaištų rastųsi R.Karbauskiui ir S.Skverneliui.
Ramu ir patikima buvo užsienio politikoje. Du procentai BVP, skirti NATO, palyginus su 0,8 proc. prieš dešimt metų, – didelis pozityvus ir patriotiškas žingsnis.
Kur kas didesnis dėmesys nei buvusių vyriausybių, net save vadinusių socialdemokratinėmis, buvo ir socialinėms problemoms. Gausios pensininkų organizacijos tai patvirtina, nors pensijoms iki ES vidurkio dar toli.
Iš muziejų, bibliotekų ir panašių kultūros įstaigų esu girdėjęs daug gerų žodžių R.Karbauskiui kaip Seimo Kultūros komiteto pirmininkui. Tuo metu svarstant, ar suteikti aukštesnį statusą baltų rekonstruojamai religijai, konservatoriais vadinami liberalai kalbėjo ne tik nepagarbiai, piktai, bet ir neteisingai.
Pagaliau valstiečiai suvaldė pirmąją COVID-19 bangą. Tai nėra vien mano asmeninė nuomonė. Gerai pasirodė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Gal būsimas ministras bus dar geresnis, bet kol kas kitų valstybių fone mūsų valstybės krizės valdymo sistema, nors ir ne be trūkumų, nėra bloga.
Vis dėlto kokia valstiečių ateitis? Jie negalėjo neaptrupėti, nes turėjo nemažai atsitiktinių žmonių, Seimą matančių kaip laikiną darbo vietą. R.Karbauskis ir S.Skvernelis skelbia su bendražygiais būsiantys stipri ir konstruktyvi opozicija.
Tikiu, kad ne silpna, bet kad konstruktyvi – abejoju.
Politinėje kovoje retai kas būna konstruktyvu. Pirmiausia konstruktyvumo prireiks opozicijos viduje.
Manau, nelengva bus susikalbėti R. Karbauskiui, G.Paluckui ir už Darbo partijos sąrašo vedlio stovinčiam V.Uspaskichui. Matysime daug politinių migracijų.
Bet tai nebus rytoj ar poryt, o ateinantį pavasarį. Po metų pasirodys ir laimėjusiųjų rinkimus tikrasis veidas. Ir jis bus visiškai ne toks, kokį dabar įsivaizduojame. Kas, kokie įvykiai jį formuos, nesunku numatyti.
Savaime suprantama, pagrindinis iššūkis liks banguojanti pandemija. I.Šimonytė ketina atsakyti geresniu krizės valdymo modeliu. Kol jo dar nėra, beprasmiška ir svarstyti. Nemanau, kad Lietuva eksperimentuos ir elgsis priešingai nei kitos Europos valstybės. Įtariu, jog bus ir visuotinas karantinas, ir netgi komendanto valanda. Ir tam pritars ir liberalai, nors kitokių būsimoje valdžioje ir nenusimato.
Tačiau naujoji valdžia gali susidurti su aplinkybe, kurios valstiečiai išvengė, – žmonių protestų gatvėse prieš apribojimus.
Kitose valstybėse tai jau vyksta. Ir protestai tramdomi be žodžio „atsiprašau“. Beje, masinės akcijos pastaraisiais metais vis labiau panašėja į nenuspėjamas stichines nelaimes.
Ką iš tikrųjų reiškia „geltonųjų liemenių“ srautai? Agresyvūs protestai prieš apribojimus dėl pandemijos Vokietijoje? O Lenkijoje? Lietuvos žiniasklaida net vengia plačiau rodyti, kaip atrodo gyventojų pasipiktinimas valdžios sprendimais. (Įdomus Laisvės partijos atsakymas į klausimą, ar ji palaiko dabartinę konservatyvią Lenkijos vyriausybę. Geopolitika, „laisviečių“ manymu, esanti svarbiau už žmogaus teises.)
Jeigu Lietuvoje nepasitenkinimas įsisiūbuos iki vitrinų ar net Seimo langų daužymo (kartą tai jau yra nutikę), teks panaudoti ir vandens patrankas, ašarines dujas, gumines kulkas. Ir paaiškinti, kaip tai dera su žmogaus teisėmis, kurios ant laimėjusių rinkimus liežuvio – kas trečiame sakinyje.
Žinoma, suras žodžių pateisinti ir drakoniškas priemones.
Visuotinis griežtas karantinas daužys ekonomiką. ES pinigų maišas ne bedugnis. A.Kubilius, prabilęs apie diržų suveržimus, nors prieš balsavimą to galėjo ir nesakyti, vis dėlto pranešė apie visiškai tikėtiną realybę. R.Karbauskis dar gali ateityje pasidžiaugti, kad nereikėjo formuoti Vyriausybės. Sveikatos apsaugos ministro postas gali tapti pražūtingas bet kuriam politikui ir net partijai.
O kaip vyks ir pasibaigs politinės „piršlybos“ naujojoje koalicijoje? Tikėkimės, kad ne taip, kaip Žemaitės pjesėje „Trys mylimos“.
