Būtina reforma – ar abejotinas verslo sandėris? Kaip vertinti skubotus Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro sprendimus keisti ir greitosios pagalbos pajėgas valdančią įstaigą, ir įrangos tiekėjus, svarsto Sveikatos apsaugos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras (Telšių PSPC) spalio 15-ąją sudarė greitosios pagalbos dispečerinės paslaugų teikimo sutartį su Kaune registruota bendrove „Atvira karta“.
Staiga pakeitė tiekėją
Reforma susijusi su Telšių rajono greitosios pagalbos pajėgas valdančios įstaigos keitimu. Telšių gyventojų skambučius telefonu 113 norima nukreipti ne į Šiaulių, o į Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotį.
Tai buvo staigmena Tarptautinei skubiosios medicinos akademijai (TSMA), kuri liepos mėnesį Telšių medikus įsipareigojo vienus metus rinkti statistiką apie greitosios pagalbos iškvietimus, nuomoti mobilioms darbo vietoms reikalingą programinę įrangą ir teikti kitas paslaugas.
Sutartis su nauju paslaugų tiekėju „Atvira karta“ buvo pasirašyta skubiai – nepaskelbus viešųjų pirkimų konkurso ir apie tai neinformavus pirminės sveikatos priežiūros centro steigėjos – Telšių rajono savivaldybės.
Galioja dvi sutartys
Negana to, kai buvo pasirašyta nauja sutartis, tebegaliojo ir sutartis su TSMA. Telšių PSPC raštu informavo TSMA, jog nuo 2020 m. lapkričio 1-osios nutraukia sutartį, nes jos paslaugos tapo nebereikalingos.
„Įstaiga turi teisę spręsti, kokių paslaugų jai reikia. Pasirašius sutartį dėl dispečerinės paslaugų teikimo su kita įstaiga, reikėjo užsitikrinti, kad paslaugos dėl greitosios pagalbos įvykių statistinių duomenų bus teikiamos sėkmingai, todėl buvo kreiptasi į tiekėją „Atvira karta“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė.
TSMA nutraukti sutarties nesutiko, nes Telšių PSPC veikia neteisėtai ir tam neturėjo teisinio pagrindo. L.Jurytė-Zakarauskienė patvirtino, jog TSMA nesutikus nutraukti sutarties ji šiuo metu tebegalioja.
„Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus riziką, kad, pakeitus dispečerinės paslaugų teikėją, gali neveikti greitosios pagalbos įvykių statistinių duomenų programinė įranga. Šiuo metu turime 2 paslaugos teikėjus darbui su skirtingomis greitosios medicinos pagalbos stotimis. Įvertinus situaciją ir užsitikrinus sėkmingą paslaugos teikimą, bus sprendžiama tolesnė galimybė bendradarbiauti su abiem tiekėjais“, – aiškino Telšių PSPC direktorė.
Pabrango keturis kartus
Dėl galimai nesąžiningų veiksmų TSMA kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą ir Telšių rajono savivaldybę.
Skunde teigiama, jog Telšių PSPC pirkimas buvo vykdytas slapta, o teikti pasiūlymo buvo pakviestas vienintelis tiekėjas – bendrovė „Atvira karta“. Manoma, jog Telšių PSPC buvo žinoma, kad, paskelbus konkursą, jame dalyvautų ir TSMA, todėl buvo nuspręsta paslaugas pirkti neskaidriu neskelbiamų derybų būdu, neužtikrinant net mažiausios konkurencijos.
L.Jurytė-Zakarauskienė teigė jokių įstatymų nepažeidusi ir viską dariusi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytas Mažos vertės pirkimų tvarkos taisykles.
TSMA nebuvo kviečiama teikti savo pasiūlymų, nors iki šiol Telšių pirminės sveikatos priežiūros centrui tas pačias paslaugas teikė keturis kartus pigiau, nei numatyta sutartyje su „Atvira karta“.
Sutartyje nurodyta, jog bendrovės „Atvira karta“ paslaugos per mėnesį kainuos 457 eurus, TSMA jas teikdavo už 121 eurą.
Šiaulius iškeitė į Panevėžį
Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė sutartį su „Atvira karta“ pasirašė neturėdama Telšių rajono savivaldybės įgaliojimo pakeisti dispečerinės paslaugų teikėją.
TSMA žiniomis, Telšių PSPC vadovybė rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo įgaliota perduoti greitosios medicinos pagalbos dispečerinės funkcijas Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Tačiau Telšių PSPC nusprendė bendradarbiauti su Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotimi.
Telšių PSPC direktorė L.Jurytė-Zakarauskienė „Lietuvos rytui“ atsakė, jog dėl už įstaigos funkcijoms vykdyti reikalingų paslaugų teikėjų pasirinkimą ir sutarčių sudarymą atsakingas įstaigos vadovas, todėl informuoti savivaldybės apie sutartį su „Atvira karta“ ji neprivalėjusi.
Direktorės teigimu, PSPC steigėja Telšių rajono savivaldybė yra informuota apie darbą su Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi. „Jiems yra žinoma, kad turiu užtikrinti sėkmingą duomenų perdavimą“, – teigė L.Jurytė-Zakarauskienė.
Reikia savivaldybės leidimo
Valstybinės ligonių kasos (VLK) teigimu, jei medicinos įstaiga nori keisti greitosios pagalbos dispečerinės paslaugas teikiančią įstaigą, turi gauti steigėjo ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos laikinoji direktoriaus pavaduotoja Dalia Miniauskienė savo rašte Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stočiai nurodė, jog nei Plungės, nei Mažeikių, nei Telšių rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrai nėra gavę savivaldybių tarybų sutikimo sudaryti sutartis su Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotimi.
Pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa aptarnauti Telšių, Plungės ir Mažeikių rajono savivaldybes iki šių metų pabaigos yra įsipareigojusi Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis.
Telšių apskrityje – chaosas
Dėl keistos situacijos Telšių apskrityje Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis bei Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija spalio pradžioje kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išaiškino, jog iki šių metų pabaigos paslaugas šiems trims rajonams turi teikti Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, kaip ir numatyta sutartyje su Teritorine ligonių kasa.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis sutartį dėl dispečerinių paslaugų teikimo Telšių, Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių gyventojams gali sudaryti tik ateinantiems 2121 metams.
A.Veryga pastebėjo, jog karantino metu pakeitus šiuos rajonus aptarnaujančią greitosios medicinos pagalbos stotį, laiku gali būti nesuteikta pagalba COVID-19 užsikrėtusiems ligoniams.
Sunku užtikrinti paslaugas
Kad šiuos rajonus aptarnauja Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo numatyta dar prieš pirmąjį karantiną – kovo 9-ąją.
Jei Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų greitosios pagalbos brigadų valdymas būtų perduotas Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, sutriktų iškvietimų perdavimas artimiausiai brigadai.
Sveikatos apsaugos ministras prašė šių rajonų medicinos įstaigų vadovų šiuo sunkiu įtemptu metu nepriimti jokių sprendimų nesuderinus jų su ministerija.
Šią savaitę A.Verygos pasirašytame rašte teigiama, jog ministerija iki šiol nėra gavusi Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro, Plungės greitosios medicinos pagalbos stoties, Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro, nei šių miestų savivaldybių prašymų, susijusių su greitosios pagalbos dispečerinės paslaugų teikimu nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Ministras buvo griežtas
„Pažymime, kad visi sprendimai, susiję su GMP paslaugų teikimu, privalo būti pagrįsti. Jei greitosios pagalbos įstaiga nori keisti dispečerinės paslaugas teikiančią įstaigą, turi pateikti savo sprendimo poveikio vertinimo analizę, gauti steigėjo ir ministerijos pritarimą. Ministerija nepritaria, kad įstaigos savo iniciatyva priimtų sprendimą bet kuriuo momentu nutraukti sutartį su esamu partneriu ir pasirinktų kitą dispečerinės paslaugų teikėją“, – rašė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Kad skambučiai numeriu 113 iš Telšių rajono turi būti siunčiami Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai, nurodyta ir prieš kelias dienas pasirašytame Sveikatos apsaugos ministerijos rašte.
Ar dirbti su Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotimi nusprendusi ir naujus tiekėjus be konkurso pasirinkusi pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė nepadarė pažeidimo, aiškinasi ir patikrinimą pradėjusi Telšių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba. Dėl galimai nesąžiningų veiksmų TSMA kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą ir Telšių rajono savivaldybę.
Skambučių centrai: Vilniuje ir Klaipėdoje
Tarnyboms ginčijantis Bendrasis pagalbos centras (BPC) vakar pranešė perimantis greitosios medicinos pagalbos trumpųjų telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimą 14-oje Lietuvos savivaldybių, kurių teritorijas aptarnauja Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.
Nuo spalio 30 dienos 9 val. ryto skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 iš Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Anykščių rajono, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių nukreipiami į BPC Vilniaus skyrių, o Telšių rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių – į BPC Klaipėdos skyrių.
Į skambučius atsiliepę BPC darbuotojai išsiaiškins įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją operatyviai perduos greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęs pokalbį su pagalbos prašančiu asmeniu.
Pagal sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2020 metų kovo 18 dienos įsakymu patvirtintą grafiką BPC turi perimti skambučius numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje atskirais etapais iki 2021 metų kovo 31 dienos.
