Nors populiariausias tarp naujųjų parlamentarų vardas – Andrius, iš 141 išrinkto tautos atstovo tokį turi tik šeši. Vienas jų – su Liberalų sąjūdžiu į parlamentą patekęs Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas, kuriam prieš rinkimus suėjo 46 metai.
Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos, statistinio į Seimą išrinkto vyro bendras užgyventas turtas, įskaitant ir turimas paskolas, siekia 614 tūkst. eurų, o moters – 115 tūkst. eurų.
Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas deklaravo sukaupęs mažiau turto nei statistinis parlamentaras – kiek daugiau nei 230 tūkst. eurų vertės.
Beje, A.Bagdonas skelbia, kad turi dvi dukras, tačiau nenurodo, kad yra vedęs.
Į statistinio parlamentaro vyro portretą neįsipaišo ir dar vienas naujokas Andrius Vyšniauskas. 32 metų konservatorių rinkimų štabo vadovas nurodo neturįs sukaupęs jokio privalomo registruoti turto.
Dar keturi Andriaus vardą turintys išrinktieji – jau nebe naujokai parlamente. Tai – buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas, jo bendražygis Andrius Navickas, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis bei žemės ūkio ministras „socialdarbietis“ Andrius Palionis.
Statistinė būsima parlamentarė vardu Laima, tačiau šį vardą turinčių politikių Seime bus tik trys. Beje, dvi iš jų – politikoje irgi ne naujokės.
Į Seimą po ilgos pertraukos sugrįžtanti 62-ejų konservatorė Laima Liucija Andrikienė yra signatarė, buvusi Europos reikalų ministrė ir europarlamentarė. Ši politikė deklaravo sukaupusi beveik 400 tūkst. eurų vertės turto, o piniginių lėšų – 163 tūkst. eurų.
Tokiais turtais negali pasigirti nei į Seimą išrinkta 2004–2008 metais jame jau dirbusi valstietė 61 metų Laima Mogenienė, nei su valstiečiais į Seimą kandidatavusi Mažeikiuose išrinkta 63 metų Laima Nagienė.
Petrui staigmenos nedarys
Kad būsimasis Seimas bus daug margesnis nei sausa Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiama statistika, rodo ir garsiai aptarinėjamos su Laisvės partija į parlamentą patekusių tautos išrinktųjų istorijos.
Antai vienas jų – 31 metų Tomas Vytautas Raskevičius neatspindi ne tik statistinio parlamentaro, bet ir statistinio lietuvio portreto, nes atvirai deklaruoja esąs profesionalus gėjus.
Netgi rinkimų kampanijos metu jis pozuodavo avėdamas aukštakulniais ir vilkėdamas ryškius moteriškus apdarus. Prieš rinkimus, norėdamas paerzinti homofobiškai nusiteikusį Petrą Gražulį, šis politikos naujokas žadėjo ryškiaspalviu kostiumu pasipuošti ir ateidamas į Seimą.
Vis dėlto gali būti, kad savo homoseksualumo neslepiantis „laisvietis“ jau persigalvojo ir į konfliktus su P.Gražuliu stengsis nesivelti ir jo neprovokuoti.
„Mes su P.Gražuliu esame kažkaip vis poruojami, nes kalbame tomis pačiomis temomis, tik iš skirtingų pozicijų.
Bet apsisprendžiau, ir frakcijos kolegos mane palaiko, kad nereikėtų suteikti Petrui tribūnos – nesinorėtų mažumų teisių temos paversti kažkokiu skandalu ar šou, todėl jokio siurprizo jam nerengiu“, – „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar vis dar žada į Seimą ateiti persirengęs moteriškais drabužiais, sakė išrinktasis parlamentaras.
T.V.Raskevičius pripažino, kad išvengti susidūrimų su P.Gražuliu turbūt nebus lengva, ir linkėjo sau kantrybės bei stiprybės: „Dėsiu visas pastangas, kad išlaikyčiau maksimalų orumą.“
Bandys laikytis atokiai
Užtat Gargžduose į Seimą perrinktas skandalais garsėjantis politikos veteranas 62-ejų P.Gražulis bendravimo su Laivės partijos naujoku jau purtosi iš anksto.
Gėjų eitynėse sostinės Gedimino prospekte sumaištį kėlęs parlamentaras jau galvoja, kaip Seimo posėdžių salėje reikės saugotis seksualinių mažumų atstovo, lyg buvimas šalia būtų užkrečiamas: „Gal reikės kokią širmą pasidaryti ir saugotis kaip koronaviruso.“
Paklaustas, ar nesigaili, jog šitaip veržėsi į Seimą, kuriame gali tekti posėdžiauti su aukštakulniais avinčiu kolega, P.Gražulis rypavo ne tiktai dėl gėjų, bet ir dėl konservatorių buriamos valdančiosios koalicijos: „Dieve, duok, gal konservatoriai pasikeis.
Bet bus įdomu, kaip susidėję su Laisvės partija jie įgyvendins savo krikščioniškąsias vertybes? Gal pagaliau pakeis pavadinimą?“
Sūnų augina moterų pora
Į Seimą patekusi ir prie derybų stalo dėl valdžios sėdusi Laisvės partija siekia koalicijos partnerių įsipareigojimo imtis greitų sprendimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
Tiesa, net ir apie tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimą rinkimų programoje užsimenančių „laisviečių“ atstovui T.V.Raskevičiui pačiam kol kas tai nėra aktualu.
Į Seimas išrinktas vyras pripažino, jog vis dar yra vienišas. Tai jis nurodė ir pernai kandidatuodamas į Vilniaus miesto tarybą: „Gyvenu vienas ir dėl to nekompleksuoju. Aktyviai naujų pažinčių neieškau, tiesiog neturiu tam laiko, nes turiu daug kitos veiklos.“
Tuomet portalui lrytas.lt duotame interviu T.V.Raskevičius užsiminė ir apie, jog vienos tos pačios lyties poros nori turėti vaikų, kitos – ne. Išrinktasis Seimo narys save priskyrė prie asmenų, kurie nenorėtų įsivaikinti.
Vis dėlto dar vaikystėje savo homoseksualumą suvokęs T.V.Raskevičius biografijoje nurodo, jog turi sūnų Nataną Tomą.
„Taip, tai yra faktas, kurio neslepiu. Mano sūnus auga dviejų moterų šeimoje.
Aš esu biologinis to vaiko tėvas, bendrauju su vaiku, bet saugodamas tų asmenų privatumą daugiau šia tema nenorėčiau kalbėti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dirbantis T.V.Raskevičius.
Beje, rinkimų prievaizdų sudaryto Seimo nario portreto jis visiškai neatitinka ir pagal deklaruotą turtą. Politiko deklaracijoje nurodoma, kad jis turi vos 800 eurų vertės turto.
„Tai – senas automobilis. Tiesa, dar turiu daugiau kaip 8 tūkst. eurų santaupų“, – pridūrė būsimasis Seimo narys.
Pavardė – raktas į Seimą?
Ne tik pagal negausiai užgyventą turtą iš bendro išrinktųjų Seimo narių konteksto iškrinta ir jauniausias būsimas parlamentaras „laisviečių“ atstovas 28 metų kaunietis Marius Matijošaitis.
Kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų vertės turtą deklaravęs M.Matijošaitis aiškino, kad gyvena tėvų namuose, bet žada kraustytis į Vilnių.
„Manau, išsilavinimas, patirtys ir asmeninės savybės daug svarbiau nei turtas“, – sakė politikos naujokas.
Išrinktasis Seimo narys nurodė, kad darbuojasi transporto įmonėje vadybininku, bet pastaruoju metu kitus darbus buvo nustūmęs į šalį ir atsidėjęs tik rinkimų kampanijai.
„Nebuvau užmezgęs ilgalaikių darbinių santykių šiais metais specialiai, kad galėčiau visą dėmesį skirti kampanijai. Viską dariau apmąstydamas ir neskubėdamas, kad į pačią pabaigą turėčiau dar ir daug energijos. Tai atsipirko“, – kalbėjo jaunas vyras.
M.Matijošaitis neneigė, kad Kaune garsi pavardė jam galėjo pasitarnauti, tačiau laimėjimą Savanorių vienmandatėje apygardoje esą nulėmė ne tai: „Esu trečios kartos kaunietis, savo apygardoje pažįstu nepaprastai daug žmonių, kurie agitavo už mane balsuoti kitus.“
Jis vienintelis per antrąjį rinkimų turą Kaune įveikė konservatorių atstovą.
Politikos mokslų Aberdyno universitete Škotijoje krimtęs M.Matijošaitis aiškino, kad už jį antrajame ture esą galėjo balsuoti visi prieš konservatorių susivieniję rinkėjai, bet nesugebėjo paaiškinti, kodėl tai suveikė tik vienoje apygardoje Kaune.
Beje, M.Matijošaitis tvirtino, kad populiarusis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis jam ne tik nėra giminė, jiedu net nepažįstami: „Jis nesutiko su manimi susitikti net ir tarp rinkimų turų.“
Konservatorių Vytauto Kernagio ir Arūno Valinsko sėkmę irgi greičiausiai lėmė ir tai, jog jie yra garsių savo tėvų bendravardžiai ir bendrapavardžiai.
Padėjo ir personažas
O ar gali būti taip, kad kurie nors Seimo nariai už mandatus turi būti dėkingi savo kurtiems personažams, kaip Ukrainos prezidentu tapęs aktorius Volodymyras Zelenskis?
Vienas tokių greičiausiai yra pagal partijos sąrašą į Seimą išrinktas konservatorius 33 metų Kristijonas Bartoševičius, itin nutolęs nuo statistinio parlamentaro portreto.
Visuomenei šis vyriškis labiausiai žinomas dėl to, jog garsioje televizijos politinės satyros laidoje „Dviračio žinios“ yra įkūnijęs UAB „Mėslita“ direktorių – cinišką ir komišką naująjį lietuvį.
Tačiau Seimo nariu tapęs K.Bartoševičius ne kartą tikino, kad nori išsiveržti iš savo personažo šešėlio ir tikrai nebus atsitiktinis asmuo Seime.
Jis turi aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, ne vienus metus mokytojavo gimnazijose, aktyviai domisi politika ir visuomeniniais procesais.
Šuoliai atgal iš nuošalės
Tai, kad statistinis tautos išrinktojo portretas skiriasi nuo realybės, įrodė ir ne vienas veikėjas, po pertraukos vėl užsitikrinęs Seimo nario kėdę.
Tarp tokių – pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą išrinktas 52-ejų Arminas Lydeka.
Jis Seimo nariu buvo nuo 2000 iki 2012 metų, po to į parlamentą per plauką nepateko. Trokštamą kėdę jis vėl gavo dvejiems metams 2014-aisiais, kai po savivaldos rinkimų užėmė atsilaisvinusią vietą parlamente, bet 2016 metais vėl į Seimą nepateko.
Protokolo specialistu ir etikos žinovu tituluojamas veikėjas pastaruosius kelerius metus dirbo vyriausiuoju konsultantu parlamentui pavaldžioje Seimo kontrolierių įstaigoje.
O Šilutės vienmandatės apygardos rinkėjai į Seimą ir didžiąją politiką grąžino pastaruoju metu bedarbiu buvusį Zigmantą Balčytį.
66 metų politikos senbuvis buvo ministras, taip pat laikinasis premjeras, europarlamentaras, netgi socialdemokratų kandidatas į prezidentus.
Tačiau jis visą laiką būdavo priskiriams prie antrojo ešelono politikų, kurie dažnai būna ten nustumti įtakingesnių kolegų.
Pernai nepatekęs į Europos Parlamentą „socialdarbietis“ Z.Balčytis šiemet nusprendė mėginti laimę savo tėvonija laikomoje Šilutėje, kur ir laimėjo, o jo atstovaujama partija liko už Seimo borto.
Panašiai painaus likimo –ir buvęs Z.Balčyčio bendražygis, taip pat kairiųjų veteranas, vyriausiasis naujojo Seimo narys 77-erių Antanas Vinkus.
Prieš rinkimus jis apdairiai perbėgo į valstiečių laivą – kaip jų atstovas Kuršo vienmandatėje apygardoje, kur ir nugalėjo.
A.Vinkus buvo artimas buvusio kairiųjų patriarcho Algirdo Brazausko bendražygis, ambasadorius, vienas įtakingų šalies medikų elito atstovų.
Regis, iš beviltiškos politinės nuošalės į Seimą atkeliauja ir 2008–2012 metais parlamentaru buvęs – 61-erių Valdemaras Valkiūnas.
Vienu turtingiausių šalies politikų ne kartą tituluotas veikėjas labiausiai pagarsėjo skandalingais ir prieštaringais pareiškimais prieš Europos Sąjungą, neslepiamomis radikaliomis pažiūromis. 2015 metais jis buvo išrinktas Biržų meru, tačiau praėjusius rinkimus pralaimėjo ir tapo tik savivaldybės tarybos nariu.
Tačiau pats iškėlęs savo kandidatūrą Sėlos vienmandatėjė apygardoje daug kam netikėtai V.Valkiūnas laimėjo rinkimus.
Blaškėsi, kol prisibeldė
Niekaip statistinio išrinktojo Seimo nario rėmuose neišsitenka ir pagal Darbo partijos sąrašą į parlamentą patekęs Australijos ir Lietuvos verslininkas 46-erių Antanas Guoga.
Azartiškasis pokerio lošėjas paskelbė valdantis beveik 17 mln. eurų vertės turtą ir pagal šį rodiklį aplenkė 11 mln. eurų turtą deklaravusį valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį.
Beje, R.Karbauskis ir nuo vienos partijos prie kitos mėtęsis A.Guoga pernai vos netapo politiniais bendrakeleiviais – valstiečiai svarstė jo kandidatūrą į Vilniaus merus. Bet sandoris neįvyko.
Nesėkmė A.Guogą praėjusiais metais lydėjo ir rinkimuose į Europos Parlamentą.
Vis dėlto laikinai prie Liberalų sąjūdžio vairo pastovėjęs Australijos pilietis ilgai be politikos neištvėrė ir šiais metais, esą lydimas turtingų Jungtinėje Karalystėje investuojančių verslininkų, pasibeldė į Viktoro Uspaskicho kabineto duris.
A.Guoga skelbia, kad rinkimams jis išleido maždaug 30 tūkst. eurų, bet neoficialiai kalbama, jog parlamentaro mandatas verslininkui atsiėjo kone dešimteriopai.
Dėl Seimo nario kėdės šiam aktyviam veikėjui teko atsisakyti ir Australijos pilietybės.
Tiesa, kaip pripažino Australijos garbės konsulas Lietuvoje Antonio Meschino, panorėjęs A.Guoga turėtą šios valstybės pilietybę galėtų nesunkiai susigrąžinti, kai nebegalios jo duota priesaika kitai šaliai.
Kas lemia populiarumą?
Būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė bent jau amžiumi atitinka statistinę parlamentarę – lapkričio 15-ąją jai sueis 46 metai.
Nors I.Šimonytės, kaip buvusios konservatorių Vyriausybės finansų ministrės, veikla per buvusią krizę vertinama gana prieštaringai, ji liko populiari įvairiuose visuomenės sluoksniuose, o šiuose Seimo rinkimuose jau pirmajame ture nepaliko jokių vilčių savo varžovams Antakalnio vienmandatėje apygardoje.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius aiškino, kad I.Šimonytė patraukli tiek liberalių, tiek konservatyvių pažiūrų asmenims.
Ji moka sudėtingus dalykus paaiškinti taip, kad visi suprastų, nėra kategoriška, leidžia suvokti, kad pasikeitus situacijai gali būti ir kitaip. Tai žmonėms patinka.
– Kokios savybės dar lėmė I.Šimonytės populiarumą?
– Tai savimi pasitikintis žmogus, apgalvojantis, ką sako kiti, nebijantis padaryti pauzės.
Jei nežino atsakymo, ji sugeba atsitraukti nuo nemalonios temos ir šmaikščiai nukreipti dėmesį kitur. Ji neieško žodžio kišenėje, bet ir nesivelia į diskusiją vien tam, kad būtų jos viršus.
Dėl šių priežasčių ji yra populiari. Kitas klausimas, neaišku, kiek to populiarumo liks ateityje, kai teks susidurti su rimtais iššūkiais.
Antras svarbus bruožas – ji daug ką moka pasakyti subtiliai, su humoru, neperžengdama padorumo ribos – išlaiko distanciją, vengia sarkazmo. Ji parodo, kad gerbia pašnekovą.
Trečias bruožas – dalyvaudama diskusijoje stengiasi nepakelti balso, kontroliuoti savo emocijas, žmonės vertina tokią savybę kaip pasitikėjimas savimi.
Ketvirta, jei ji nežino, kaip atsakyti, padaro pauzę, pagalvoja. Ji gali pasakyti kokią nors bendrą frazę, kuri galbūt nieko nereiškia, bet tai nesukelia pasipriešinimo ir pernelyg didelių diskusijų.
Penkta, ši politikė stengiasi parodyti savarankiškumą, nepriklausomumą nuo konservatorių partijos. Ji išlaiko padorų atstumą.
Tai – savybės, dėl kurių manoma, kad I.Šimonytė yra įdomus ir patikimas žmogus, nepuolantis į kraštutinumus.
– Kokias išvadas galima padaryti iš jos kūno kalbos?
– I.Šimonytės neverbalinė kalba yra santūri, ji puikiai valdo savo rankas ir kūną. Viešumoje jos veidas atrodo labai gyvas, emocingas. O juk yra daug žmonių, kurie kalbėdami tiesioginiame eteryje atrodo sustingę, įsitempę. Apie I.Šimonytę to nepasakysi.
Kita vertus, yra dalykų, į kuriuos būsimajai premjerei reikėtų atkreipti dėmesį.
Pastebėjau, kad kartais, kai ji nemato įjungtos filmavimo kameros, atsiranda įtampa pečiuose. Tai parodo, kad ji jaučia didelę naštą. Taip gali atsitikti, jeigu jaučiamas nuovargis, nerimas, nėra vidinės pusiausvyros.
Manau, artimų draugų rate ji būna mažiau įsitempusi.
– O kaip apibūdintumėte jos įvaizdį?
– Gal daugiau apie tai galėtų pasakyti įvaizdžio specialistai. Svarbu, kad žmogus atrodytų harmoningai ir jo įvaizdis atitiktų einamas pareigas.
Kol vyko rinkimų kampanija, suprantu, kad I.Šimonytei reikėjo parodyti – esu arti žmonių, esu tokia moteris kaip ir visos kitos.
– Norite pasakyti, kad skarelė su žirneliais netiktų tapus Vyriausybės vadove?
– Turi būti solidesnis įvaizdis, nes daug ką nulemia žmogaus išvaizda, apranga, šukuosena. Manau, stilistai tikrai jai padės ir bus išsaugoti protokoliniai dalykai.
