Istorijos dūžiai lapkričio 12-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1985 m. lapkričio 12–13 d. dėl šalčio ir šlapio sniego apdrabos susiformavo storiausias per visą stebėjimų istoriją Lietuvoje apšalas, kurio skersmuo siekė 60–130 mm, o storis 30–40 mm.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1985 m. lapkričio 12–13 d. dėl šalčio ir šlapio sniego apdrabos susiformavo storiausias per visą stebėjimų istoriją Lietuvoje apšalas, kurio skersmuo siekė 60–130 mm, o storis 30–40 mm.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1929 m. gimė politikas, Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.<br>M.Požerskytės nuotr.
1929 m. gimė politikas, Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.<br>M.Požerskytės nuotr.
1988 m. Vilniuje vykusioje konferencijoje, skirtoje Vilniaus vyskupijos įkūrimo 600 metų ir Motiejaus Valančiaus blaivystės akcijos 130 metų paminėjimui, nutarta įsteigti Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdį. Jo steigiamasis suvažiavimas vyko 1989 m. rugsėjo mėn.<br>M.Patašiaus nuotr.
1988 m. Vilniuje vykusioje konferencijoje, skirtoje Vilniaus vyskupijos įkūrimo 600 metų ir Motiejaus Valančiaus blaivystės akcijos 130 metų paminėjimui, nutarta įsteigti Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdį. Jo steigiamasis suvažiavimas vyko 1989 m. rugsėjo mėn.<br>M.Patašiaus nuotr.
1948 m. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo posėdyje nutarta Lietuvos partizanų vyriausios vadovybės bazę įkurti Vakarų Lietuvos srities Prisikėlimo apygardos štabe Dukto miške netoli Radviliškio ir čia įrengti centrinius bunkerius. Atkurtas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu tapo Jonas Žemaitis, štabo viršininku – Jonas Kimštas. 1949 m. vasario mėn. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime BDPS pavadintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu.<br>M.Patašiaus nuotr.
1948 m. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo posėdyje nutarta Lietuvos partizanų vyriausios vadovybės bazę įkurti Vakarų Lietuvos srities Prisikėlimo apygardos štabe Dukto miške netoli Radviliškio ir čia įrengti centrinius bunkerius. Atkurtas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu tapo Jonas Žemaitis, štabo viršininku – Jonas Kimštas. 1949 m. vasario mėn. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime BDPS pavadintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu.<br>M.Patašiaus nuotr.
1968 m. dalyvaudamas Lenkijos jungtinės darbininkų partijos V suvažiavime Varšuvoje SSKP vadovas Leonidas Brežnevas pakartojo SSRS užsienio politikos doktrinos programinę nuostatą apie socialistinių šalių ribotą suverentetą – kad SSRS turinti teisę įvesti kariuomenę į bet kurią sovietinio bloko šalį, nepaisydama jos vadovų nuomonės, jei nuspręstų, kad ši šalis kelia grėsmę bendriems socialistinių šalių interesams.<br>123rf
1968 m. dalyvaudamas Lenkijos jungtinės darbininkų partijos V suvažiavime Varšuvoje SSKP vadovas Leonidas Brežnevas pakartojo SSRS užsienio politikos doktrinos programinę nuostatą apie socialistinių šalių ribotą suverentetą – kad SSRS turinti teisę įvesti kariuomenę į bet kurią sovietinio bloko šalį, nepaisydama jos vadovų nuomonės, jei nuspręstų, kad ši šalis kelia grėsmę bendriems socialistinių šalių interesams.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 12, 2020, 6:52 AM

Įvykiai Lietuvoje

1669 m. nepritardamas Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinkto Mykolo Kaributo Višnioveckio politikai Jonas Sobieskis kartu su kitais didikais pirmą kartą nutraukė Karūnacinio seimo darbą.

1948 m. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo posėdyje nutarta Lietuvos partizanų vyriausios vadovybės bazę įkurti Vakarų Lietuvos srities Prisikėlimo apygardos štabe Dukto miške netoli Radviliškio ir čia įrengti centrinius bunkerius. Atkurtas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu tapo Jonas Žemaitis, štabo viršininku – Jonas Kimštas. 1949 m. vasario mėn. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime BDPS pavadintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu.

1985 m. lapkričio 12–13 d. dėl šalčio ir šlapio sniego apdrabos susiformavo storiausias per visą stebėjimų istoriją Lietuvoje apšalas, kurio skersmuo siekė 60–130 mm, o storis 30–40 mm.

1988 m. Vilniuje vykusioje konferencijoje, skirtoje Vilniaus vyskupijos įkūrimo 600 metų ir Motiejaus Valančiaus blaivystės akcijos 130 metų paminėjimui, nutarta įsteigti Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdį. Jo steigiamasis suvažiavimas vyko 1989 m. rugsėjo mėn.

Įvykiai pasaulyje

1918 m. išvakarėse Austrijos–Vengrijos imperatoriui Karoliui I atsisakius dalyvauti valstybės valdyme, paskelbta Austrijos, lapkričio 14-ąją – Vengrijos nepriklausomybė.

1920 m. Italija su Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalyste pasirašė Rapalo sutartį, kuri nustatė abiejų valstybių sieną ir iš dalies išsprendė teritorinius ginčus. Abi valstybės sutarė priešintis Habsburgų sugrįžimui į Austrijos ir Vengrijos sostą.

1933 m. Vokietijoje vyko neeiliniai rinkimai į Reichstagą – pirmieji po to, kai šalyje buvo uždrausta visų partijų, išskyrus Nacionalsocialistų, veikla. Rinkėjams buvo pateiktas, be aiškios galimybės balsuoti „prieš“, vienintelis kandidatų sąrašas, vadinamasis nacionalsocialistų vienybės sąrašas, kuriame buvo įrašytos ir kelios nepartinių kandidatų pavardės. Rinkimai vyko kartu su referendumu dėl Vokietijos išstojimo iš Tautų Sąjungos. Absoliučia balsų dauguma (daugiau kaip 95 proc.) buvo pritarta nacių Vokietijos vyriausybės spalio 19-osios pareiškimui apie pasitraukimą iš šios organizacijos.

1948 m. paskelbus nuosprendį baigėsi 1945 m. gegužę prasidėjęs Tokijo teismo procesas, kuriame kaip karo nusikaltėliai buvo teisiami 28 Japonijos vadovai, tarp jų 4 buvę ministrai pirmininkai, 11 ministrų, 8 aukšti karo vadai. Tribunolas pripažino, kad Japonija Antrajame pasauliniame kare kariavo agresyvų karą. Septyni kaltinamieji nuteisti mirties bausme pakariant, šešiolika – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

1968 m. dalyvaudamas Lenkijos jungtinės darbininkų partijos V suvažiavime Varšuvoje SSKP vadovas Leonidas Brežnevas pakartojo SSRS užsienio politikos doktrinos programinę nuostatą apie socialistinių šalių ribotą suverentetą – kad SSRS turinti teisę įvesti kariuomenę į bet kurią sovietinio bloko šalį, nepaisydama jos vadovų nuomonės, jei nuspręstų, kad ši šalis kelia grėsmę bendriems socialistinių šalių interesams.

Gimė

1840 m. – vienas žymiausių pasaulio skulptorių, prancūzas Auguste’as Rodinas. Mirė 1917 m.

1865 m. – revoliucinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, bibliofilas Michailas Vilfridas Voiničius. Išgarsėjo 1912 m. Italijoje nusipirkęs nežinomu raštu ir kalba XV a. pradžioje parašytą kūrinį, vėliau pavadintą Voiničiaus rankraščiu, kuris liko neperskaitytas ir kai kurių tyrinėtojų laikomas mistifikacija. Mirė 1930 m.

1866 m. – Kinijos Respublikos pirmasis prezidentas, tautos tėvu vadinamas Sun Yat-senas. Įkūrė Gomindano partiją, parengė Kinijos reformų programą, kuri rėmėsi 3 principais: nacionalizmu (mandžiūrų Čingų dinastijos nuvertimas), liaudies valdžia (respublikos įkūrimas) ir liaudies gerove. Mirė 1925 m.

1913 m. – anglų kompozitorius, pianistas ir dirigentas Benjaminas Brittenas. Mirė 1976 m.

1927 m. – dainininkas ir režisierius Rimantas Siparis. Mirė 1990 m.

1929 m. – politikas, Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.

1935 m. – ukrainiečių kilmės rusų aktorė ir estrados dainininkė Liudmila Gurčenko. Mirė 2011 m.

Mirė

1623 m. Brastos bažnytinei unijai priešiški Vitebsko gyventojai nužudė Polocko unitų arkivyskupą Juozapatą Kuncevičių (apie 43 m.). J.Kuncevičius įkūrė Šv.Bazilijaus Didžiojo, arba bazilijonų, ordiną – Švč.Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje, yra pirmasis unitų kankinys ir šventasis. Palaikai kurį laiką saugoti Polocko unitų katedroje, vėliau slapstyti įvairiose vietose, 1949 m. perkelti į Šv.Petro baziliką Romoje.

1996 m. – kino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius (66 m.). 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.