Pirmadienį apie tai Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen informavo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
„Socialdemokratai siūlys į pavaduotojus Julių Sabatauską todėl, kad Gintautas Paluckas pats nutarė nedalyvauti rinkimuose“, – sakė A. Sysas.
G. Paluckas BNS sakė nutaręs atsiimti savo kandidatūrą, nes neturi valdančiųjų dešiniųjų palaikymo.
„Kadangi klausimus, kas bus vicepirmininkas nuo opozicijos, sprendžia valdantieji, o tarp valdančiųjų aš neturiu palaikymo. (...) Nematau jokio reikalo deginti Socialdemokratų frakcijos kvotos dėl kažkokio eksperimento. Neturiu jokio asmeninio intereso ir frakcijoje apsitarę siūlysime kitą kandidatą“, – tvirtino jis.
A. Sysas teigė nežinantis, ar parlamento pirmininkė antradienį Seimui teiks jų kandidatą į vicepirmininkus, ar valstiečių.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimo pirmininkės pavaduotojus siūlo Aušrinę Norkienę.
V. Čmilytė-Nielsen yra minėjusi, kad Seimo valdyboje, kurią sudaro parlamento pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo opozicijos lyderis, norėtų matyti visų trijų opozicinių frakcijų atstovus.
„Tai būtų saliamoniškas sprendimas, bet ar jis toks bus, parodys tik rytoj balsavimai. Niekas negali garantuoti, kad bus būtent taip, gali būti ir visiškai priešingai“, – pirmadienį sakė A. Sysas. Anot jo, valstiečių atstovas galėtų eiti Seimo opozicijos lyderio pareigas.
Kaip socialdemokratai bandė pergudrauti vieni kitus
Socialdemokratai tikrai galėjo turėti savo atstovą Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen komandoje. Naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, valdančioji koalicija buvo pritarusi Seimo senbuvio Juliaus Sabatausko kandidatūrai. Tačiau po to, kai partijos lyderis G. Paluckas per slaptą balsavimą pralaimėjo Seimo frakcijos seniūno postą kitam Seimo veteranui A.Sysui, staiga frakcijoje vietoj J.Sabatausko buvo pasiūlyta G. Palucko kandidatūra.
O ji netiko ir valdančiajai daugumai, ir net patiems socialdemokratams, tik jie garsiai apie tai kalbėti vengia.
Po to, kai Seimo pirmininkė į pavaduotojus pasirinko Andrių Mazuronį ir mažiausios Seimo opozicijos Darbo partijos frakcijos, ir valstiečiai, ir socialdemokratai pasijuto apgauti.
Paklaustas, kaip atsitiko, kad socialdemokratai prarado savo atstovą Seimo vadovybėje ir ar tiesa, kad valdantieji jau buvo pritarę J.Sabatausko kandidatūrai, socialdemokratų lyderis G.Paluckas vylėsi, kad dar ne viskas prarasta: „Tik ne valdantieji turėtų spręsti, ką mūsų ar kitos opozicinės partijos pasiūlys į Seimo vicepirmininko postą.
Kandidatūras kelia pati opozicija. Tačiau mūsų frakcija persvarstys šitą klausimą. Aš tikrai nekandidatuosiu, nes man šito žaidimo nereikia. Norėčiau dešiniesiems oponuoti sąžiningiau. Tai, ką jie daro dabar, yra tas pats, ką praėjusios Seimo kadencijos metus darė valstiečiai su konservatoriais. Skaldo poziciją ir tiek“.
G.Paluckas tvirtino, kad Seimo pirmininkės ir jos pavaduotojų rinkimų išvakarėse, penktadienio rytą, opozicijos atstovai – jis pats, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, laikinai premjero pareigas einantis Saulius Skvernelis ir Darbo partijos vadovas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas tarėsi, kas bus deleguojamas į Seimo vicepirmininkus nuo opozicijos: „Deja, tos pačios dienos vakare viskas apsivertė aukštyn. Vadinasi, už nugaros buvo susitarta kitaip.
Politikoje būna panašių dalykų, tačiau, gaila, kas jos kultūra iki šiol nepasikeitė. Opozicija buvo pritarusi mano kandidatūrai ir valstiečių atstovės Aušrinės Norkienės kandidatūrai į Seimo vicepirmininko pareigas , bet dabar jau akivaizdu, kad antrą kartą nepritartų nei pozicija, nei opozicija.
Todėl aš ir nekandidatuosiu. O Darbo partija, kaip turinti opozicijoje mažiausią frakciją, iš viso negalėjo pretenduoti į Seimo vicepirmininko postą. Tikrai A. Mazuronis ne prieš penkiolika sekundžių iki jo kandidatūros pateikimo sužinojo, kad jam bus pasiūlyta užimti Seimo vicepirmininko pareigas. Visi viską žinojo ir nereikia tų didelių, nustebusių akių“.
G.Paluckas įsitikinęs, kad Darbo partija susitarė su valdančiąja dauguma ne be išskaičiavimo, o su tam tikrais susitarimais ir politine grąža: „Todėl dirbti opozicijoje bus tikrai nelengva, bet vis teik teks rengti alternatyvius teisės aktus bei ruoštis galimai pozicijai“.
Dar iki oficialaus pareiškimo, paklaustas, ar sutiktų imtis Seimo vicepirmininko pareigų, J.Sabatauskas, portalui lrytas.lt teigė, kad viskas – partijos frakcijos Seime rankose.
Antradienį V.Čmilytė-Nielsen turėtų pranešti, kas dar iš Seimo opozicijos galėtų pretenduoti į jos pavaduotojo postą.
Penktadienį Seimo pirmininkės pavaduotojais jau paskirti konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši.
Nebemato galimybių pasirašyti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimo
Paklaustas, ar dar mato galimybių pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą tarp opozicinių frakcijų, G. Paluckas teigė, kad tokios galimybės neberegintis.
„Nemanau, kad jis dabar reikalingas šioje šviesoje, kuomet Darbo partija iškrito iš opozicijos. Nors save ji ir įvardino esant opozicine frakcija, bet poreikis tokiam opozicinių frakcijų susitarimui nėra aktualus. Bendradarbiauti opozicijoje dabar galima tik siekiant tam tikrų bendrų politinių tikslų darbotvarkėje.
Nors LSDP formaliai sprendimą priims trečiadienį, bet nematau reikalo tokiam susitarimui be turinio“, – sakė jis.
