Mykolo Romerio universitete dirbantis politologas Virgis Valentinavičius teigė, kad toks žingsnis nebuvo netikėtas: „Tiesą sakant, šis spjaudymasis ugnimi, kurį buvo galima stebėti pastarosiomis dienomis, atrodė labai dirbtinai.
Tai galima laikyti „trampišku“ nesusitaikymu su rinkimų rezultatu. Toks žingsnis atskleidžia, kad tai buvo dingsties trauktis iš Seimo kūrimas. Nemanau, kad R. Karbauskis traukiasi dėl to, kad jį neva skriaudžia dauguma“.
Anot pašnekovo, valstiečių lyderis tokį sprendimą priėmė, nes iš tiesų nori trauktis ir nemato reikalo būti valdžioje: „Jis pats nenori ten būti, o tariamos daugumos skriaudos tėra priedanga“, – kalbėjo politologas ir priminė, kad po 2016 metų rinkimų R.Karbauskis labai aktyviai mokė konservatorių Gabrielių Landsbergį pralaimėti, tad laikas būtų šiuos patarimus prisiminti pačiam.
„Akivaizdu, kad to padaryti nemoka ir jo pasitraukimas iš Seimo yra galutinis to patvirtinimas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Paklaustas, kas laukia valstiečių frakcijos Seime po to, kai mandato atsisako partijos lyderis, pašnekovas itin optimistinių prognozių nepateikė: „Seime valstiečių laukia, kalbant Biblijos terminais, dykumos metai.
Akivaizdu, kad ši partija yra asmeninė R.Karbauskio partija. Jis ją kūrė, ją finansavo, prižiūrėjo kaip savo interesams naudingą instrumentą ir tas instrumentas tapo bevertis dėl valdžios praradimo. R.Karbauskis meta jį į šalį, o pats instrumentas lieka liūdnas ir nelaimingas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak V. Valentinavičiaus, kol kas nėra aišku, kiek rimtai valstiečių vedlys žiūrės į pasirengimą kitiems rinkimams ir kiek dėmesio skirs savo partijai: „Sauliui Skverneliui yra galimybė perimti vadovavimą partijai, bet ir jis gali pagalvoti, kam jam tas vargas.
Valstiečių frakcija Seime labai pakrikusi, jos sudėtis – labai marga, ten yra ir Petras Gražulis, ir Dainius Kepenis, apie kuriuos jau daug girdėjome, tad ką ten veikti S.Skverneliui – didelis klausimas“.
