Pirmasis pavojaus skambutis nuskambėjo iškart po Seimo rinkimų paaiškėjus, kad Vyriausybės vadovo poste nebeliks Sauliaus Skvernelio, kuris pastaruosius ketverius metus mėgavosi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komplimentais.
Mainais į Kauną tekėjo pinigų upės įspūdingo dydžio projektams – mokslo muziejui „Mokslo sala“, Islandijos plento bei Zoologijos sodo rekonstrukcijai. Būtų galima suskaičiuoti dar kelias dešimtis mažesnių projektų, kuriems paramą skyrė ES fondai, tačiau pirma sandorius turėjo palaiminti ir Vyriausybės atstovai.
Naujosios kadencijos Seime atsirado vos pora naujų tikrų kauniečių, bet jų žodis nebus lemiamas priimant svarbius sprendimus.
Iš Kauno kilę parlamentarai dažnai prisiekinėja meilę gimtajam miestui, buriasi į Kauno mylėtojų grupes, tačiau tokių darinių reikšmė visiškai bevertė. Seimo nariai balsuoja taip, kaip reikalauja frakcija, o ne norėdami įtikti kažkurio miesto gyventojams.
Ar kas nors girdėjo sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakant, kad jis priėmė kažkokį sprendimą norėdamas pagelbėti Kaunui?
O valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis? Nors jis vis dar siejamas su Naisiais (Šiaulių r.), pagrindinė politiko tvirtovė įsikūrusi pakaunėje. Kauniečiams turbūt labiausiai įsiminė tik R.Karbauskio nuotraukos Kauno rotušės fone po išankstinio balsavimo.
Galima drąsiai sakyti: V.Matijošaičio ir S.Skvernelio draugystė buvo vertingesnė miestui negu pusšimtis su Kaunu susijusių parlamentarų.
Po pastarųjų Seimo rinkimų viskas smarkiai pasikeitė. Sunku įsivaizduoti būsimą Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, besiglėbesčiuojančią su V.Matijošaičiu.
Vyriausybėje turėtų atsirasti dar keli kauniečiams gerai pažįstami veidai – finansų ministre siūloma buvusi Kauno tarybos narė konservatorė Gintarė Skaistė, švietimo, mokslo ir sporto ministre – tos pačios partijos atstovė Jurgita Šiugždinienė, o kultūros – liberalas Simonas Kairys.
Dėl pastarojo kyla mažiausiai abejonių. Buvęs Kauno vicemeras, o dabar – V.Matijošaičio patarėjas S.Kairys visomis išgalėmis rūpinosi Kauno įvaizdžiu, kultūros projektų eiga ir nuoširdžiai džiaugėsi laimėjimais.
Galima neabejoti, kad jis neliks abejingas išgirdęs iš Kauno atskriejusį prašymą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) docentę J.Šiugždinienę galima vadinti didžiosios politikos naujoke, kuri miesto taryboje dirbo pirmą kadenciją, tačiau pernai pavasarį vykusių mero rinkimų metu nepabūgo mesti iššūkio tąkart populiarumo aukštumose įsitaisiusiam V.Matijošaičiui.
J.Šiugždinienė jam pralaimėjo ir liko antroje vietoje, tačiau šį pasiekimą daug lėmė ne pačios kandidatės nuopelnai ar asmeninis žavesys, o atstovaujama partija.
Pastarieji Seimo rinkimai dar kartą įrodė, kad kauniečių palankumas konservatoriams niekur neišnyko nepaisant V.Matijošaičio svaidytų priekaištų šiai politinei jėgai dėl visiškai nugyvento Kauno.
Iš J.Šiugždinienės tikėtis ypatingų malonių Kaunui turbūt neverta. Visai ne todėl, kad politikei nerūpi gimtojo miesto reikalai – tai lemia jai patikėtos ministerijos veiklos ypatumai. Didžioji dalis su švietimu susijusių reikalų patikėta pačioms savivaldybėms.
Visai kas kita – Finansų ministerija, kuriai vadovauti siūloma jau antrajai kadencijai į Seimą išrinkta G.Skaistė.
Skirstant valstybės biudžeto pyragą svaresnį už finansų ministro žodį gali tarti tik premjeras, todėl kiekvienas meras turėtų be paliovos girti, glostyti ir kitaip globoti finansų ministrą, sėdintį ant pinigų maišo.
Ar įsivaizduojate V.Matijošaitį, žeriantį komplimentus G.Skaistei? Tai būtų labiau panašu į karikatūrą.
Konservatorių Vyriausybė nebuvo dosni Kaunui net tuomet, kai meru dirbo jų bendražygis Andrius Kupčinskas, todėl nėra abejonių – dabar ji bus dar šykštesnė.
Pagrindinė šiuo metu užduotis Kauno valdžiai – sėkmingai užbaigti jau pradėtus darbus ir nesivelti į naujus mūšius dėl pinigų. Artimiausius kelerius metus jų tiesiog nebus dėl daugelio priežasčių.
