Vos 10 balsų persvara valdantieji antradienį Seime laimėjo balsavimą dėl konservatorių rinkimų sąrašo vedlės I.Šimonytės paskyrimo premjere.
Po to, kai valdančiųjų gretas plačiai nušienavo koronavirusas, jiems beliko viltis dėti į užkulisines opozicijos viliones. Juk be aktyvios ar pasyvios opozicijos pagalbos antradienį nieko nebūtų išėję, panašu, kad taip gali būti ir vėliau.
Labiausiai dešiniesiems padėjo socialdemokratai – net 8 jų frakcijos nariai nedalyvavo balsavime, taip palengvindami valdančiųjų aritmetines pozicijas. Taip pat pasielgė ir trejetas „darbiečių“.
O štai net 5 Mišriosios Seimo narių grupės atstovai balsavo „už“, tarp jų – ir bene didžiausią siurprizą pateikusių buvusių valstiečių partnerių „socialdarbiečių“ atstovai Z.Balčytis bei A.Palionis.
To pakako, kad būtų neutralizuoti gausiausiai ir vieningiausiai prieš I.Šimonytę balsavę arba susilaikę valstiečiai.
Ką rodo šie rezultatai?
Viena vertus, ir pati prieš I.Šimonytę stojusi opozicija supranta, jog šios kadencijos Seime nėra jokios realios alternatyvos valdantiesiems, taigi net sėkmingai blokavus valdžios formavimą viskas baigtųsi aklaviete, kuri pakenktų ir jai pačiai.
Valdančiuosius labiausiai džiuginantis dalykas, kurį rodo toks opozicijos balsavimas, – jos pakrikimas.
Savo politinių biolaukų niekaip nesuderina ir, regis, artimiausioje ateityje to nepadarys valstiečiai ir socialdemokratai.
Negana to, pakrikusios ir jų pačių gretos.
Pirmiausia tai pasakytina apie socialdemokratus. Jų frakcija buvo paskelbusi, jog visa susilaikys.
Frakcijos seniūnas A.Sysas, kuris taip ir balsavo, net viešai peikė dezertyravusius bendražygius. O pastarųjų dauguma – tie, kurie jau gavo postus Seime ar visada palaikė neblogus santykius su dešiniaisiais.
Sukilimas prieš į nuošalę jau ir taip nustumtą partijos vedlį G.Palucką tik stiprės, vadinasi, vis labiau siūbuos ir Seimo frakcijos laivelis.
Niaukstosi ir valstiečių padangė. Iš Seimo pasitraukus R.Karbauskiui frakcijoje ir, be abejo, pačioje partijoje stiprėja S.Skvernelio, taip pat valstiečių, kurie visada maištavo prieš vedlį, pozicijos.
Apie tai, jog net svarsto pasitraukti iš frakcijos, viešai patvirtino buvusi Seimo pirmoji vicepirmininkė R.Baškienė. Politikę ypač įžeidė tai, jog R.Karbauskis jos neleido į Seimo etikos prievaizdų gretas, taip toliau keršydamas už maištingumą.
Pasak R.Baškienės, po R.Karbauskio pasitraukimo turėtų pagerėti ir atmosfera pačioje frakcijoje, ir jos santykiai su valdančiaisiais. Šie turėtų praleisti į Seimo vicepirmininko postą J.Jarutį.
O galbūt tai, kad partijos vadovas buvo pernelyg didelis dirgiklis tiek valstiečių vidaus, tiek išorės santykiams, ir buvo viena iš jo pasitraukimo priežasčių.
Kita vertus, nei S.Skvernelis, nei kiti R.Karbauskio konkurentai dar neturėtų švęsti. Pastarasis aiškino, jog partijos vairą dar tvirčiau suims į rankas. Frakcijos seniūne tapusi A.Norkienė ir J.Jarutis – klusnūs jo pavaldiniai.
Ilgalaikėje perspektyvoje R.Karbauskio pasitraukimas iš Seimo gali net paaštrinti padėtį valstiečių stovykloje – jam stengiantis nepaleisti vadžių, o oponentams bandant jį dar labiau nustumti.
Vis dėlto ar ši trintis opozicijos stovykloje reiškia, jog valdantieji gali būti ramūs, kad jų kelias bus tiesus ir lygus? Anaiptol.
Jau vien tai, kad dauguma būsimų ministrų yra Seimo nariai, reiškia, jog nuolatinė skylė valdančiųjų gretose parlamente žiojės net jei ir baigsis pandemija.
Dar svarbiau – niekur nedings, o gal net aštrės pačių valdančiųjų nesutarimai kai kuriais svarbiais klausimais.
Pavyzdžiui, dėl ekonominės ir mokesčių politikos. Seimo konservatorių gretose jau dabar plinta nepasitenkinimas, kad vadovybė esą pernelyg nusileido Liberalų sąjūdžiui, o ypač Laisvės partijai derybose dėl tokių svarbių ministerijų kaip Susisiekimo ar Aplinkos.
Tuo metu opozicija toli gražu ne visada gali būti tokia pakrikusi ar linkusi eiti į sandėrius, kaip antradienį.
Netrukus pamatysime, kaip seksis valdantiesiems – tiek kovose dėl biudžeto, tiek Seime tvirtinant Vyriausybės programą.
Be to, dar reikės pereiti Prezidentūros filtrą, kurio neregėtą tankumą yra žadėjęs G.Nausėda.
Prezidentas dar kartą tai priminė šią savaitę pareikšdamas, kad ne visi jam pateikti kandidatai į ministrus, kuriuos jis pats asmeniškai pradėjo egzaminuoti šią savaitę, bus patvirtinti.
Negana to, G.Nausėda jau atmetė keletą kandidatų tuomet, kai I.Šimonytė preliminariai derino po to viešai pateiktą jų sąrašą. O tarp šių etapų kandidatus dar egzaminavo Prezidentūros patarėjai, kurie, kaip aiškėja, kai kuriems jų net siūlė galimų viceministrų kandidatūras.
Žinoma, visa tai gali būti viešųjų ryšių žaidimas, o I.Šimonytė kai kurias kandidatūras G.Nausėdai galėjo pateikti vien tam, kad jos būtų rituališkai paaukotos.
Pirmiausia, pavyzdžiui, mažiausiai patyrusius ir svarius kandidatus, tokius kaip Laisvės partijos kandidatai į susisiekimo ir teisingumo ministrus K.Adomaitis ir E.Dobrovolska.
Bet G.Nausėda dar lyg ir taikosi į tokias figūras kaip buvęs konservatorių ūkio ministras ir kandidatas į energetikos ministrus D.Kreivys.
Šiam politikui primenamas buvęs interesų konfliktas, kainavęs ministro postą, taip pat užsimenama apie galimus D.Kreivio interesus energetikos sektoriuje.
Taigi galima spėti, kad valdančiųjų laukia ir nuolatinis stumdymasis su Prezidentūra, kuris bus ne mažiau aktyvus nei su Seimo opozicija. O tai taip pat gali ne visada baigtis valdančiųjų naudai.
