Neretai radiologiniai ir kitokie tyrimai, kurie padeda nustatyti diagnozę, kartojami įvairiose gydymo įstaigose, į kurias ligonis gauna siuntimą.
Iki šiol klesti popierizmas, dėl kurio medikams tenka papildomas krūvis, o ligonis siuntinėjamas iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Siaučiant koronavirusui tai – jau prabanga.
Buitinė trauma taip pat gali daug ką pasakyti.
Jei lankydamasis Šiauliuose vilnietis netyčia paslysta, susilaužo koją ir kreipiasi į šio miesto traumatologus, visos rentgeno nuotraukos turėtų automatiškai patekti į kokią nors sostinės polikliniką, kurioje yra registruotas, tačiau taip nėra.
Atvykęs į Vilnių nukentėjusysis turi vėl eiti daryti rentgeno tyrimą, laukti eilėje, gauti papildomą jonizuojančiosios apšvitos dozę ir gaišinti medikus, nors toks tyrimas jau buvo atliktas Šiauliuose.
Ne visada mato įrašus
Pacientų perskirstymas į vadinamąsias kovidines ligonines, kai Vilniaus, Kauno, Šiaulių medikai sukrauna lovas kur kas sunkesniems ligoniams, taip pat nieko gero nežada.
Ukmergės ligoninė jau tapo tokiu atraminiu tašku. Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė pripažino, kad ne visada įmanoma pasiekti pacientų duomenis, nes pasitaiko įvairių situacijų.
Tokių nesklandumų priežastis – šlubuojanti elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS).
„Jei specialistai duomenis ir dokumentus pateikia į ESPBI IS ir juos pasirašo, tada matome ir mes. Negalėtume išskirti nei kurios nors vienos įstaigos, nei specialisto.
Dažniausiai dokumentus matome, tačiau tikrai ne visais atvejais“, – teigė M.Švedienė. O tai reiškia, kad neretai tenka kartoti tyrimus, kurie jau buvo atlikti.
Naudojasi tik trečdalis
Pandemija apnuogino ne vieną spragą. Kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos dar nėra prisijungusios prie e.sveikatos.
Tai labai svarbu, nes kokybiškas elektroninės sveikatos paslaugų teikimas priklauso ne tik nuo pačios ESPBI IS veikimo ir pagrindinio jos tvarkytojo atliekamų veiksmų, bet ir nuo įstaigų aktyvaus įsitraukimo į veiklą bei kokybiško elektroninių duomenų teikimo.
Vos 1223 iš 3872 Lietuvos gydymo įstaigų yra sudariusios sutartis dėl naudojimosi ESPBI IS sistema ir duomenų perdavimo su Registrų centru, kuris yra šios sistemos tvarkytojas, o tai sudaro 32 procentus.
Tiesa, prie ESPBI IS yra prisijungusios visos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis turinčios įstaigos, o iš neprisijungusių įstaigų dauguma yra odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos.
Gali jungtis ir medikai
Respublikinės Panevėžio ligoninės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvaldas Baublys pasakojo, kad medicinos personalas nedirba tiesiogiai su ESPBI IS, o svarbi medicininė informacija yra tvarkoma ligoninės informacinėje sistemoje.
R.Baublys tikino, kad taip paprasčiau, nes nereikia dubliuoti duomenų per kelias sistemas, tačiau vidinė ligoninės sistema yra integruota kartu su ESPBI IS.
Pagrindiniai medicininiai dokumentai (elektroninis receptas, ambulatorinio apsilankymo aprašymas, medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, atsakymas į siuntimą, medicininio vaizdo aprašymas, vakcinacijos įrašas, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, vaiko gimimo pažymėjimas, medicininis mirties liudijimas, stacionaro epikrizė, laboratorinių tyrimų užsakymai/tyrimo rezultatai) yra pasirašomi elektroniniu parašu Respublikinės Panevėžio ligoninės informacinėje sistemoje ir automatiškai perduodami į ESPBI IS.
„Šiuos pasirašytus ir perduotus duomenis gali matyti ir kitos gydymo įstaigos. Kiekvienas gydytojas savo elektroninėmis autentifikacijos priemonėmis gali prisijungti ir prie ESPBI IS“, – teigė R.Baublys.
Turėtų veikti visą parą
Kad e.sveikata gerai veiktų, daugiau dėmesio šiai sričiai turėtų skirti Sveikatos apsaugos ministerija ir Registrų centras, kurie yra atsakingi už šios sistemos tvarkymą.
Kai kurie sveikatos politikai pripažįsta, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) reikalauja iš gydymo įstaigų pateikti ataskaitas, tačiau neįsigilina, ar tinkamai veikia programa, nes tai ne jos atsakomybė.
VLK direktorius Gintaras Kacevičius teigė, kad VLK yra e.sveikatos vartotoja, kuri ir teikia, ir gauna duomenis iš minėtos sistemos.
„Tiek pasaulinė, tiek Lietuvos praktika rodo, kad visose informacinėse sistemose pasitaiko vienokių ar kitokių trikdžių ir kitų incidentų.
Tad natūralu, kad ir e.sveikatoje retkarčiais pasitaiko nesklandumų, tačiau būdami jos vartotojai pastebime, jog pastarieji operatyviai būna šalinami, sprendžiami“, – aiškino G.Kacevičius.
Nors Lietuvoje netyla diskusijos, kas galėtų valdyti ir būti atsakingas už sistemą, G.Kacevičiaus nuomone, visi variantai yra svarstytini.
Tačiau svarbiausias dalykas ne tai, kas atsakingi, o tai, kad e.sveikata tinkamai veiktų, būtų prieinama tiek pacientams, tiek medikams visą parą, kad būtų galima užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas.
Kaltė suverčiama gydytojui
Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis tikino, kad medikai turi galimybių persiųsti medicininius dokumentus paskui pacientą naudodamiesi pačios įstaigos informacine sistema.
Tačiau dažnai jie susiduria su trukdžiais iš ESPBI IS, kurią administruoja Registrų centras, dėl jos lėto veikimo ar visiško neveikimo su atsiprašymais už nepatogumus.
Kadangi ši sistema atnaujinama ar tvarkoma dažniausiai darbo metu, kai vyksta pacientų priėmimas, taip prarandama galimybė pasirašyti dokumentus kvalifikuotu parašu, išrašyti receptus.
Dėl šios priežasties medicinos dokumentai vėluoja ir nenukeliauja laiku paskui pacientą, kyla konsultantų ir pacientų nepasitenkinimas, o dažniausiai kaltas lieka šeimos gydytojas.
„Labai tikimės rimto požiūrio ir tinkamų investicijų į šią sritį, kuri šiuo metu tikrai neprisideda prie gerų gydytojo ir paciento santykių“, – pasakojo M.Maželis.
Tyrimus tenka kartoti
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Vilniuje esančios Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras pripažino, kad e.sveikata pirmiausia turi orientuotis į pacientų poreikius.
Būtent pacientai labiausiai vargsta, jei gydymo įstaigos nėra prisijungusios prie e.sveikatos.
Tokiu atveju tyrimai turi būti kartojami, didėja gydymo išlaidos, vėliau nustatoma ar patikslinama diagnozė. Tuo metu ankstyvoji diagnostika ypač svarbi sergant įvairiais piktybiniais augliais, nes lengviau prognozuoti ligos eigą.
Neturint tokios sistemos pacientui vėliau skiriamas ir gydymas, kai onkologinė liga dažniausiai būna pažengusi.
„Manau, ESPBI IS yra geras įrankis, tuo įsitikinome per pirmąją karantino bangą.
Kai Vilniuje kilusi liūtis užpylė Registro centro serverius ir dėl to neveikė sistema, mūsų medikai pasijuto lyg būtų atsukta laiko juosta – reikėjo vėl ranka rašyti popierinius receptus.
O tai reiškė, jog pacientai turėjo eiti į polikliniką vien tam, kad galėtų pasiimti popierinį receptą. Dėl šios priežasties buvo kur kas sunkiau riboti socialinius kontaktus, todėl didėjo rizika užsikrėsti koronavirusu“, – pasakojo K.Štaras.
Išlaidos greitai atsipirko
Centro poliklinika viena pirmųjų šalyje ėmė taikyti e.sveikatos sistemą.
Kadangi šios poliklinikos vidinė sistema integruota su ESPBI IS, visi dokumentai, kuriuos privaloma pateikti, nukeliauja automatiškai, todėl gydytojui nereikia nieko daryti papildomai.
Tačiau norėdama integruoti savo vidinę sistemą ir naudotis e.sveikata Centro poliklinika turėjo papildomai samdyti specialistus, taip pat mokėti sistemos prižiūrėtojui.
Bet išlaidos greitai atsipirko. Dabar nereikia poliklinikos darbuotojams suvedinėti duomenų iš ligonių kortelių ir siųsti jų Valstybinei ligonių kasai. Tai atliekama automatiškai.
Vis dėlto kartais medicininių dokumentų perdavimas stringa, todėl gaišinamas medikų darbas. Jie negali konsultuoti kito paciento, kol visko nesurašo.
Pasitaiko atvejų, kai išrašomas elektroninis receptas, bet nuėjęs į vaistinę žmogus negali nusipirkti vaistų, nes receptas dar neįkritęs į sistemą.
Kadangi farmacininkas jo nemato, jis negali padėti įsigyti vaistų. Laimei, kad tokių trikdžių pasitaiko vis mažiau.
Tačiau tos gydymo įstaigos, kurios neturi savo vidinės informacinės sistemos, nėra užmirštos. E.sveikatoje yra numatyta galimybė prisijungti tiesiogiai. Todėl gydytojas gali savarankiškai prisijungti, viską surašyti ir palikti įrašus.
„Kaip Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas galiu pasakyti, kad šalyje yra tik pavieniai atvejai, kai gydymo įstaigos nėra prisijungusios prie ESPBI IS sistemos.
Yra tik tokios bėdos – kartais stringa šios sistemos pralaidumas, nes vienu metu keliauja daug medicinos duomenų“, – pasakojo K.Štaras.
Medikai dažnai susiduria su trukdžiais iš ESPBI IS dėl jos lėto veikimo ar visiško neveikimo su atsiprašymais už nepatogumus.
Gali būti net sustabdyta licencija
- Sveikatos priežiūros įstatymo pakeitime numatyta, kad įstaigoms, neperduodančioms duomenų į e.sveikatą, bus sustabdyta licencija.
- Analizuodamas priežastis, kodėl kai kurios gydymo įstaigos delsia prisijungti prie ESPBI IS, Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Lukas Vosylius pripažino, kad sunku rasti vieną atsakymą.
- Gydymo įstaigoms yra sudarytos techninės sąlygos taikyti ESPBI IS naudojant savo vidines informacines sistemas ir taip duomenis teikti per integracines sąsajas.
- Jei gydymo įstaiga neturi savo vidinių informacinių sistemų, gali naudotis e.sveikatos portalu nemokamai.
- Naudojantis ESPBI IS užtikrinami asmens sveikatos duomenų mainai tarp įvairių įstaigų ir šių duomenų prieinamumas pacientams per e.sveikatos portalą.
- Tokia galimybė gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, pavyzdžiui, turėdami elektroninį siuntimą pacientai gali kreiptis į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą.
- Praktika rodo, kad naudojantis ESPBI IS esančiais duomenimis (paciento elektronine sveikatos istorija) trumpėja paciento gydymo kelias.
- Finansiškai laimi ir valstybė, nes taupomos lėšos, nereikia pacientams pakartotinai atlikti tyrimų, gerėja gydymo įstaigų tarpusavio komunikacija.
