Po susitikimo su S.Gentvilu šalies vadovo patarėjas Antanas Bubnelis sakė, jog prezidento ir kandidato nuomonės dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti ambicingesnius klimato kaitos tikslus sutapo, tačiau, anot šalies vadovo, kandidatui reikia ir visuomenės pritarimo.
„Prezidento vertinimu, kandidatas yra profesiškai pasiruošęs eiti šias pareigas, tačiau taip labai svarbu tai, kad jis turi įtikinti tą visuomenės dalį, kuri šiuo metu nėra patenkinta situacija aplinkos apsaugos srityje, kad jis būtų pasirengęs eiti šias pareigas“, – kalbėjo A.Bubelis.
Anot jo, buvo aptarti valstybinės kontrolės stiprinimas, aplinkai nepalankių mokestinių lengvatų peržiūra, „Natura 2000“ tinklo apsaugojimas, susitarimas dėl miškų ir saugotinų teritorijų apsaugos. Taip pat tai, kad būtina kartu su Žemės ūkio ministerija ieškoti sprendimų dėl tvarių ir aplinkai palankių ūkininkavimo praktikų.
Nurodė pirmuosius darbus
Įtikinti skeptiškai nusiteikusią visuomenės dalį S.Gentvilas ketina dviem konkrečiais pasiūlymais, kurių imtųsi jau pirmąją darbo savaitę.
„Šiandien į prezidentūrą atsinešiau vieną žalią aplanką, kurį įteikiau prezidento komandai: jis yra su sprendimais, kuriuos inicijuočiau jau pačią pirmąją savaitę.
Pirmiausiai – dėl Žuvinto rezervato totalios apsaugos, ir per pirmą savaitę tą pavyktų padaryti ministro įsakymais ir pateikti Vyriausybės nutarimo projektus.
Tuo pačiu su prezidentu kalbėjome apie Punios šilą, kaip rezervatą. Šiuo atveju mano aiškus ir tiesus atsakymas buvo tai, kad nuo pirmos savaitės būtų vėl inicijuojamas rezervato statuso suteikimas visai Punios šilo teritorijai“, – įvardijo S.Gentvilas.
Jo teigimu, rezervato statusas visai Punios šilo teritorijai galėtų būti suteiktas per pusmetį.
„Tačiau reikia suprasti, kad bet kas, kas ateitų į Aplinkos ministeriją, susidurtų su ta pačia problema, jog nuo 2013 metų mes nevykdome savo įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl saugomų teritorijų apsaugos.
Ir netgi Lietuvos strateginiai projektai, tokie, kaip Lietuvos geležinkelių šimtamilijoniniai projektai šiandien Europoje nebegauna finansavimo dėl to, kad Lietuva vėluoja įgyvendinti gamtosauginius tikslus. Tai – užduotis ne tik vardan gamtos, bet ir dėl šalies prestižo, kad šie ilgai nespręsti konfliktai išsipręstų per pirmą savaitę, pirmą mėnesį, pirmą pusmetį. Dėl jų sutarta“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Ieškos sutarimo
Atsakydamas, ar galės įgyvendinti prezidento iškeltus aplinkosauginius tikslus, S.Gentvilas pasakojo, kad iškeltas ambicingas tikslas – Lietuvai tapti vienai iš Europos žaliojo kurso lyderių.
„Manau, kad sutarimas (su prezidentu – aut. past.) yra dėl tikslų ir ambicijų. Didžioji užduotis Vyriausybei, ne tik aplinkos ministrui, yra diskusija su visuomene, diskusija su verslo asociacijomis, diskusija su žemės ūkio sektoriumi dėl šių tikslų įgyvendinimo.
Lietuvoje per dažnai viešasis sektorius imasi tik bizūno principo: užduoda kartelę, keičia mokesčius, tačiau sektorius ir visuomenė eina paraleliai ir su ja nediskutuojama.
Didelis prezidento prašymas ir klausimas buvo tai, ar sugebės Vyriausybė, išvien su Lietuvos visuomene ir verslo asociacijomis, pakeisti kursą, kad iš ES narės, kuri galbūt nėra pati pagrindinė žaliojo kurso propaguotoja, taptume vieni iš šios srities lyderių.
Esu įsitikinęs, kad tą reikia daryti, nes tai yra ir moraliai teisinga, ir naudinga mums ir mūsų ekonomikai“, – kalbėjo S.Gentvilas.
S.Gentvilas pabrėžė, kad aptarti ir konkretūs prioritetai mažinant taršą miestuose, pavyzdžiui, Vyriausybės programoje svarstoma galimybė numatyti tikslą, jog didmiesčiuose jau 2025-aisiais veiktų tik iškastinio kuro nenaudojantis viešasis transportas.
„Tam reikia tiek mokestinių, tiek reguliacinių pertvarkų, apie kurias reikia kalbėti kontekste“, – sakė jis.
Liko paslaptis
Prezidentas Gitanas Nausėda su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte antradienio rytą aptarė jos pateiktus kandidatus į ministrus – ir tuos, su kuriais jau spėjo susitikti, ir kitus, kol kas bendravusius tik su jo komanda. Tiesa, po šio susitikimo, kurias kandidatūras atmetė šalies vadovas, liko paslaptis.
Savo ruožtu pati I.Šimonytė patikino, kad susitikime su G.Nausėda buvo išsakytos prezidento abejonės ir pastabos dėl kai kurių kandidatų į ministrus, tačiau naujos kandidatūros esą dar nebuvo svarstomos.
Galutinius atsakymus paskirtoji premjerė žada savaitės pabaigoje. „Susitikimus prezidentas, mano žiniomis, ketina baigti penktadienį ir tuomet, manau, nežinau, ar tą patį penktadienį, ar kažkokiu kitu metu, mes turbūt turėsime galimybę aptarti jau galutinius sprendimus ir siūlymus“, – apibendrino I.Šimonytė.
Yra sulaukęs priekaištų
Į aplinkos ministrus teikiamas, antrai kadencijai į Seimą perrinktas parlamentaras Liberalų sąjūdžio nariu tapo 2011 metais, o dar po poros metų tapo ir Klaipėdos skyriaus pirmininku.
Politikas ėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, dirbo AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ stebėtojų tarybos pirmininku. 2016 m. buvo išrinktas į Seimą, dirbo Aplinkos apsaugos komitete.
Tiesa, į aplinkos ministrus kandidatuojantis S.Gentvilas yra sulaukęs priekaištų iš gamtininkų bei aplinkosaugininkų dėl požiūrio į miškų kirtimą.
„Miškas – ne nafta, kuri gali pagulėti, kol kažkada bus išsiurbta. Laiku nenupjautas miškas pūva, tampa malkomis ir į atmosferą išleidžia sugautą CO2. Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai“, – yra pasakęs liberalas.
