Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1921 m. Lietuvos muitininkai pasienyje sulaikė tris geležinkelio vagonus, kuriais, pagal dokumentus, į Maskvą buvo gabenama labdara badaujantiems sovietų gyventojams ir siunta Lietuvos atstovybei Maskvoje. Patikrinus krovinį ir aptikus kontrabandinio sacharino buvo iškelta vadinamoji Sacharino byla, privertusi iš posto pasitraukti užsienio reikalų ministrą Juozą Purickį.
1991 m. Vokietijoje atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada.
2011 m. Smiltynėje šalia Lietuvos jūrų muziejaus atidengtas skulptorius Klaudijaus Pūdymo paminklas „Albatrosas“ žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.
Įvykiai pasaulyje
1810 m. Didžiosios Britanijos pajėgos užgrobė Prancūzijai priklausiusią Mauricijaus salą. Salą valdė iki 1968 m., kai Mauricijus paskelbė nepriklausomybę.
1818 m. Ilinojus tapo 21-ąja JAV valstija.
1967 m. Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, Christiaanas Barnardas atliko pirmąją pasaulyje sėkmingą širdies persodinimo operaciją. Avarijoje žuvusios 25 m. moters širdis buvo persodinta žydų išeiviui iš Lietuvos Louisui Washkansky, kuris po operacijos išgyveno 18 dienų.
1984 m. JAV chemijos pramonės bendrovės „Union Carbide Corporation“ pesticidų gamykloje Bopalyje Indijoje įvyko didžiausia pasaulio istorijoje pramoninė avarija – į atmosferą išsiveržus apie 42 tonoms metilizocianato ir kitoms nuodingoms dujoms nukentėjo daugiau kaip 558 tūkst. gyventojų, iš jų 2500 mirė, beveik 100 tūkst. buvo paralyžiuoti.
1989 m. Maltos saloje įvyko JAV prezidento George’o Busho ir Sovietų sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo susitikimas, kuriame buvo aptartos abipusio nusiginklavimo galimybės. Maltos susitikimas ir Berlyno sienos griūtis simbolizuoja Šaltojo karo pabaigą.
Nuo 1992 m. Jungtinių Tautų iniciatyva gruodžio 3-iąją visame pasaulyje minima Tarptautinė žmonių su negalia diena.
1992 m. iš biuro Niuberyje, Didžiojoje Britanijoje buvo išsiųsta pirmoji pasaulyje trumpoji žinutė (angl. SMS – short message system) su tekstu „Merry Christmas“ (liet. „Linksmų Kalėdų“).
1997 m. daugiau kaip 120 pasaulio valstybių atstovai Kanados mieste Otavoje pasirašė konvenciją, draudžiančią minų prieš pėstininkus gamybą, kaupimą ir naudojimą. Lietuva konvenciją pasirašė 1999 m., ratifikavo 2003 m.
Gimė
1910 m. – dailės istorikas ir muziejininkas, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Drėma. Mirė 1995 m.
1925 m. – Pietų Korėjos politikas, prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Kim Dae-jungas. Dėl nenuilstamos kovos prieš šalies autoritarinį režimą vadintas Azijos Nelsonu Mandela. Mirė 2009 m.
1930 m. – prancūzų kino režisierius, „Naujosios bangos“ vienas pradininkų ir kūrėjų Jeanas-Lucas Godard’as. Įtvirtino naują kino estetiką – vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su videotechnika, filmavo natūroje, į koliažą dėliojo kitų režisierių filmų citatas.
1948 m. – britų roko žvaigždė Johnas Michaelas Osbourne‘as, labiau žinomas kaip Ozzy Osbourne‘as. Su grupe „Black Sabbath“ laikomi sunkiojo metalo pradininkais.
1951 m. – aktorius Vytautas Rumšas.
Mirė
1815 m. – pirmasis JAV katalikų vyskupas Johnas Carrollas (80 m.). Įkūrė pirmąjį JAV katalikišką Džordžtauno universitetą, 1791 m. sušaukė pirmąjį JAV katalikų vyskupijos sinodą, 1808 m. tapo pirmuoju JAV istorijoje arkivyskupu metropolitu.
1894 m. – škotų rašytojas, labiausiai žinomas kaip romano „Lobių sala“ autorius, Robertas Louisas Stevensonas (44 m.).
1919 m. – prancūzų dailininkas, vienas žymiausių impresionistų Pierre’as Auguste’as Renoiras (78 m.). Tapė vadinamąja perlamutrine maniera, paveikslams būdinga lanksčios formos, grakščios linijos, šešėliavimo efektai, šiltų spalvų gama.
1931 m. – dainininkas, tarpukario Lietuvos šlagerių pradininkas Danielius Dolskis (40 m.).
1938 m. – aktorius ir režisierius, Lietuvos profesionaliojo teatro vienas kūrėjų Konstantinas Glinskis (52 m.).
1941 m. – valstybės veikėjas, ekonomistas, eksporto bendrovės „Prekyba“ vienas kūrėjų ir direktorių Vytautas Petrulis (51 m.).
1959 m. – Kauno arkivyskupas metropolitas, Bibijos vertėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigimo vienas iniciatorių ir pirmininkų Juozapas Jonas Skvireckas (86 m.).
2005 m. – literatūros istorikas ir kritikas Rimvydas Šilbajoris (79 m.).
