Nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos, pasivaikščiojimai – tik su kaukėmis, uždrausti bet kokie pasimatymai su artimaisiais, nevyksta renginiai ir sporto varžybos – taip gyvenimą pataisos namuose pakeitė pandemija.
Kalėjimų departamento duomenimis, dabar koronavirusu serga daugiau kaip šimtas pataisos namų darbuotojų ir dvigubai daugiau nuteistųjų bei suimtųjų.
Be to, daugiau kaip penki šimtai jų yra karantine, nes turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju arba į pataisos namus buvo atvežti iš užsienio ar kitos įkalinimo įstaigos.
„Situacija sunki, bet kol kas valdoma“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.
– Susirgimo atvejų kasdien daugėja, ar greitai nebus taip, kad pataisos namuose neliks ne tik vietų susirgusiems ir izoliuotiems asmenims laikyti, bet ir juos prižiūrinčių darbuotojų?
– Darbuotojų netrūksta, patalpų stygiaus kol kas taip pat nejaučiame, bet jei būtų taip, kad pritrūktų, sprendimus jų ieškant turės priimti pačios pataisos įstaigos.
Dabar labiausiai džiaugiamės, kad neturime tų sunkių ligonių, kuriems reikia deguonies ar plaučių ventiliavimo.
Jiems suteikti tokios pagalbos mes negalėtume.
Bet jei taip atsitiktų, kalbėjome su miestų ligoninėmis, sutarėme, kad jie mūsų pacientus priimtų. Aišku, juos tektų saugoti.
Šiuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydomi keturi koronavirusu užsikrėtę nuteistieji. Vienas žmogus mirė, bet jis turėjo daug gretutinių ligų.
– Ar nuteistieji ir suimtieji nešioja kaukes?
– Kamerose būna be jų, tačiau kai išleidžiami pasivaikščioti, eina į valgyklą, parduotuvę ar dirbti, kaukes turi užsidėti.
Nors įkalinimo įstaigose ir yra paskelbtas karantinas, nėra taip, kad kaliniai tik sėdi kamerose ir niekur neišleidžiami, režimas įstaigose nepakitęs.
– Bet uždrausti pasimatymai, įvairūs renginiai. Ar pataisos namų gyventojai nereiškia dėl to nepasitenkinimo?
– Visokių yra, yra ir tokių, kurie esą netiki, kad virusas egzistuoja.
Daugiausia tokių turbūt yra Vilniaus pataisos namuose, į kuriuos perkelta didžioji dalis nuteistųjų už telefoninius ir internetinius sukčiavimus.
Keista, kad žmonės, kurie patys yra apgavę daugybę žmonių, gudriai išvilioję iš jų pinigus, patys labiausiai tiki sąmokslo teorijomis.
– Maištauti dėl ribojimų dar nebandoma?
– Yra ir reiškiančių nepasitenkinimą, ir norinčių pamaištauti – jie ieško ir ragina sukilti, nori masinių neramumų, bet kol kas padėtį pavyksta suvaldyti.
Sutariame dėl tam tikros kompensacijos jiems, pavyzdžiui, dažniau leidžiame vaizdo skambučius, svarstome, gal iš viso nereikėtų riboti paprastų skambučių.
– Kasdien stebite situaciją, gal žinote, kas atnešė koronavirusą į pataisos namus?
– Mes karantiną įvedėme vieni pirmųjų Lietuvoje – pavasarį, kai šalyje tiktai pasirodė koronavirusas.
Pirmoji banga praėjo lengvai, buvo tik pavienių susirgimų, tačiau rudenį viskas pasikeitė.
Dabar sunku atsekti, iš kur atėjo antroji banga.
Manoma, kad viskas prasidėjo nuo besimptomių atvejų, tada užsikrėtė ir kiti.
Dabar taip pat turime užsikrėtusiųjų, kurie nejaučia jokių simptomų, bet yra ir tokių, kurie juos turi visus – jiems laikosi temperatūra, laužo kaulus, praradę skonį ir uoslę.
Mes labai daug dėmesio skiriame testavimui. Savo pareigūnams jau atlikome daugiau kaip 8300 testų, nuteistųjų ir suimtųjų esame ištyrę šiek tiek mažiau – apie 4500.
Testuojame visus, kurie jaučia simptomus, turėję kontaktų su sergančiaisiais, taip pat atvežtus iš užsienio ar kitų įkalinimo įstaigų.
Dabar stengiamasi, kad kalinių judėjimas būtų kuo mažesnis, tačiau kiekvienas pervežtas asmuo iškart 14 dienų izoliuojamas. Tai daroma ne tik dėl koronaviruso – tokia praktika buvo ir anksčiau.
Per tą laiką sutvarkomi visi asmens dokumentai, asmenis prižiūri medikai, nes jie atkeliauja su visokiomis ligomis – tuberkulioze, ŽIV ir kitomis.
Kaune buvo atvejis, kai artimieji patys atvežė vyrą atlikti arešto bausmės, o jį izoliavus paaiškėjo, kad jis užsikrėtęs koronavirusu.
Negavęs pasimatymų pasijuto nuskriaustas
Nuteistųjų skundai dėl apribotų pasimatymų jau pasiekė ir Lietuvos teismus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo skundą įkalinto vyro, kuris dėl įkalinimo įstaigose paskelbtos ekstremaliosios situacijos negavo ilgalaikio pasimatymo su žmona. Jis prašė 5000 eurų kompensacijos.
Teismas nuteistojo pretenzijas valstybei atmetė ir pažymėjo, kad pareiškėjui, priešingai nei šis teigė skunde, nebuvo uždrausta bendrauti su sutuoktine bei mažamečiais vaikais, – galėjo susitikti per trumpus pasimatymus, taip pat buvo leista bendrauti su šeima telefonu, rašyti laiškus.
