Tokią nuomonę apie šią savaitę pagaliau užbaigtą būsimos Vyriausybės dėlionę portalo lrytas.lt laidoje „Ne Spaudai“ išsakęs buvęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas mano, jog G.Nausėdai nepavyko nukopijuoti daug ryžtingiau būsimas Vyriausybes purtydavusios Dalios Grybauskaitės. „Reikia turėti galvoje, kad istorija nesikartoja. Bet kokie bandymai ją pakartoti būna panašūs į farsą“, – sakė parlamentaras.
Anot politikos senbuvio, G.Nausėda pabandė virpinti orą, bet daugiau galių esą neįgavo: „Jis buvo dėmesio centre ir tai politikoje svarbu, nepriklausomai nuo to ar apie tave kalbama gerai, ar blogai. Nemalonu tik tada, kai rašo nekrologą juodais rėmeliais“.
K.Glavecko nuomone, formuojant Ingridos Šimonytės Vyriausybę prezidentui pavyko išlįsti iš šešėlio, kuriame jis ir Prezidentūra esą pakankamai ilgai tūnojo.
„Prezidentūra ilgą laiką buvo visai pamiršta, o prezidentas tylėjo.
Tai dabar G.Nausėda buvo tapęs persona prima (svarbiausias asmuo, – Red.), koks ir turėtų būti. Apie jį buvo kalbama ir visai nesvarbu, ar jam pavyko pakeisti du ar tris ministrus. Akivaizdu, kad tai nerašyto susitarimo duoklė. Pasirinkta bloga taika, o ne gražus karas“, – įsitikinęs K.Glaveckas.
Be to, anot K.Glavecko, paaukotos tos kandidatūros, kurios valdantiesiems buvo mažiausiai skausmingos. „Tai kandidatai, kurie buvo dar tik atėję prie politikos durų ar jas pravėrę“, – svarstė parlamentaras.
Žengė žingsnį atgal
Šalies vadovas vis dėlto nedrįso iki galo kautis dėl tų kandidatūrų, kurioms lyg ir turėjo daugiausiai priekaištų.
Tai – būsimas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys. „Nežinau, kodėl, bet akivaizdu, kad prezidentas žengė žingsnį atgal ir nusileido I.Šimonytei“, – mano K.Glaveckas.
Jis taip pat pasigedo aiškesnių argumentų iš Prezidentūros, kodėl netiko siūlyta kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė, bet tiko buvęs Sauliaus Skvernelio Ministrų kabineto narys Kęstutis Navickas arba kodėl netiko Kasparas Adomaitis, bet buvo patvirtintas Marius Skuodis.
„Tie kriterijai kažkur išgaravo ar tapo nesvarbūs.
Bet nesolidu išbrokuoti kurį nors kandidatą, o paskui užsimerkti. Taip politikoje nesielgiama ir tai neatrodo solidu, juolab, kad žmonių pasirinkimas yra gana didelis“, – vykusį atrankos procesą kritikavo politikos veteranas.
Turėtų išmokti svarbią pamoką
K.Glaveckui antrino ir laidoje dalyvavęs valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata.
Politiko nuomone, G.Nausėda ieško sau palankių progų didinti įtaką. „Tai politikoje natūralu. Bet dažniausia problema yra tame, kad tą politinę galią bandoma daryti pasitelkiant viešuosius ryšius, o politiniame procese supainiojami žanrai, kaip įvyko šįkart skiriant Vyriausybę“, – pastebėjo būsimas Seimo Ateities komiteto vadovas.
Tiesa, R.Lopata nemano, kad buvo peržengtos vadinamos raudonosios linijos, kai Vyriausybės tvirtinimas galėjo virsti konstitucine krize. „Bet užsižaidus ir supainiojus žanrus, ta riba labai netoli“, – laidoje „Ne Spaudai“ kalbėjo politikas.
R.Lopata pabrėžė, kad galima diskutuoti, ar prezidentas gali netvirtinti vienos ar kitos kandidatūros iš jam pateikto sąrašo. „Man kur kas didesnį nerimą kelią prezidento patarėjų bandymai kišti figūras į ministrų kabinetus“, – sakė parlamentaras.
Kaip žinia, po prezidento patarėjų susitikimo su į susisiekimo ministrus siūlytu Kasparu Adamaičiu buvo pasigirdę kalbų esą šalies vadovo komanda jam galėjo brukti konkrečias būsimų viceministrų kandidatūras.
Prezidentas G.Nausėda šią informaciją neigė. „Nėra buvę jokių siūlymų ir negalėjo tokių būti“, – tikino prezidentas.
Vis dėlto R.Lopata mano, kad jei būtų atliekamas išsamesnis šios informacijos tyrimas ir prezidento patarėjai liudytų duodami priesaiką, esą galbūt paaiškėtų kitokia tiesa.
Anot valdančiųjų atstovo, tokiu atveju iškiltų rimtų konstitucinių problemų: „Jeigu paaiškėtų, kad apie tai žinojo ir prezidentas, būtų buvus tikrai didelė konstitucinė problema. Tik neabejoju, kad turint omenyje dabartinę šalies situaciją, niekas į šituos dalykus nesigilins. Bet prezidentas ir Prezidentūra turėtų išmokti šitą pamoką“.
Paprašytas tiksliau įvardyti, kur šiuo atveju galėjo būti pažeista šalies Konstitucija, R.Lopata užsiminė apie galimą prekybą poveikiu. „Nes formuojant Ministrų kabinetą, prerogatyva yra premjero pusėje, o formuoti ministrų komandas yra pastarųjų kompetencija. Primygtiniai reikalavimai, kaip jos turėtų atrodyti, man regis, nedera su konstitucinėmis normomis“, – kalbėjo R.Lopata.
Viešieji ryšiai – dar ne viskas
Ar per šią kandidatų į ministrus atranką G.Nausėdai pavyko sustiprinti savo pozicijas, ar vis dėlto ne?
„Manau, kad jis bandė šiek tiek tas galias susigrąžinti, bet jam pavyko tik pastuksenti, nieko rimčiau. Nes prezidentas susidūrė su rimta varžove I.Šimonyte ir tvirta dauguma. Ji dabar turi daug galių, nes ir opozicija yra bedantė.
Akivaizdu, kad niekas nenori dalintis turimomis galiomis, o dviese ant arklio niekas nesėdi. Aišku, antrą jojiką visada bandoma numesti. Tas, kuris iš Prezidentūros, dabar yra truputį nustumtas nuo to valdžios arklio. Dabar ant jo realiai sėdi I.Šimonytė“, – šią savaitę pasibaigusį Vyriausybės formavimą apibendrino K.Glaveckas.
Be to, politikos veterano nuomone, galių gali turėti tiek, kiek sugebi pasiimti. „Bet gavus valdžią, tai daryti reikia greitai. Jei to nepadarai per metus ar pusantrų, tos galios pereina kitiems, o tau lieka tik gražiausia vieta ir skaniausias maistas. Bet prarandi tai, kas vadinama politinėmis galiomis ir įtakomis“, – įsitikinęs politikas.
R.Lopata taip pat abejojo, kad įjungtas ir ilgai sukęsis kandidatų į ministrus atrankos filtras G.Nausėdai būtų padėjęs atsigriebti daugiau galių. „Kai politika tampa viešųjų ryšių akcija, apie kokią galią ir įtaką mes čia galime kalbėti? Tie tam tikri pasiekimai dėl kandidatūrų yra tik šešėliai“, – įsitikinęs R.Lopata.
