Taip jis trečiadienį komentavo Generalinės prokuratūros sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų pagal Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino skundą.
„Mes tikimės, kad prie tokio tyrimo prisijungs ir kitos valstybės, padėdamos surinkti tuos duomenis apie nusikalstamas veikas žmoniškumui“, – teigė prokuroras.
Anot jo, bylos nagrinėjimas taip pat galėtų būti vykdomas ir tarptautinės jurisdikcijos teisme, tačiau Lietuvos teismai ir patys gali jos imtis.
„Galutinis rezultatas priklausys nuo to, kokia tuo metu bus situacija. Galbūt ir tarptautinė jurisdikcija, ir tarptautinės institucijos įsijungs kažkokiu būdu, tačiau Lietuvos teismai taip pat turi jurisdikciją tokią bylą nagrinėti“, – sakė S. Verseckas.
Prokuroras priminė, kad pagal Lietuvos įstatymus yra numatyta galimybė dėl tokių nusikaltimų asmenis teisti jiems nedalyvaujant, o teismai jau turi patirties panašiuose procesuose, tokiuose kaip Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių bylos.
S. Versecko manymu, šis tyrimas tikrai bus sudėtingas, nes Lietuvos teisėsauga veiksmus gali atlikti tik Lietuvoje ir tik pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, o bendradarbiavimo iš Baltarusijos institucijų nereikėtų tikėtis. Tyrimo trukmės prokuroras prognozuoti nesiryžo.
Prokuratūra neatmeta galimybės bendradarbiauti ir su įvairiomis žmogaus teisių ar nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios galėtų padėti surinkti informaciją apie nusikaltimus, taip pat tyrimas gali plėstis sulaukus ir daugiau nukentėjusiųjų skundų.
S.Versecko manymu, realiausia, kad skundus galėtų pateikti šiuo metu Lietuvoje jau esantys ir nuo režimo nukentėję bei pabėgę baltarusiai.
Anot prokuroro, M. Chrošino skunde pateiktos aplinkybės leidžia manyti, kad teisėsaugos veiksmai prieš Baltarusijos piliečius yra sąmoningi ir daromi vykdant Aliaksandro Lukašenkos režimo politiką ir siekiant užslopinti gyventojų valią.
Jis taip pat pažymėjo, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl kankinimo nėra skirtas vien teisėsaugos pareigūnams, bet gali būti taikomas visiems asmenims, svarbu, kad būtų įrodomas valstybės politikos ar valios vykdymas.
Prokuroras pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta žmogaus teises, tokias kaip – teisė į gyvybę, sveikatą, teisė laisvai rinktis ir reikšti nuomonę. Įprastai valstybės pačios užtikrina tokių teisių apsaugą, tačiau šiuo atveju Baltarusijoje nėra jokios galimybės žmonėms ginti savo pažeistas teises.
Anot jo, tai, kad Baltarusijos teisėsauga nereaguoja arba netinkamai reaguoja į žmogaus teisių pažeidimus, taipogi leidžia pagrįstai įtarti, kad jų veiksmai yra vykdomi kaip valstybės politika arba su valstybės leidimu ar palaikymu.
„Taigi mes kalbame ne šiaip apie pareigūnų piktnaudžiavimą, bet būtent apie nusikaltimus, kurie yra priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui. Tokie nusikaltimai pagal tarptautinės teisės aktus ir pagal Baudžiamąjį kodeksą yra laikomi universalios jurisdikcijos“, – aiškino S. Verseckas.
Prokuratūra gavusi duomenų apie tokius nusikaltimus privalo bandyti ištirti, ar jie tikrai buvo, o jei yra pagrįsta prielaida taip manyti – pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Mes tokį pareiškimą dėl tokio nusikaltimo gavome ir įvertinę iš tiesų nematome kitos galimybės jo patikrinti, kaip atliekant ikiteisminį tyrimą“, – sakė prokuroras.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis M. Chorošinas į prokuratūrą kreipėsi lapkričio 30 dieną dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 dieną Baltarusijos sostinėje Minske.
M. Chorošinas pasakojo, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.
Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.
M. Chorošinas pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.
Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis anksčiau teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.
Lietuvoje ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas, tyrimo veiksmus atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką ar veikdamas su valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaltinamajam slapstantis nuo teisingumo procesas gali vykti ir už akių.
Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl milicijos smurto Minske
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kankinimų Baltarusijoje galėtų paskatinti ir kitus nukentėjusius baltarusius kreiptis į Lietuvos prokuratūrą, sako M.Chorošinas.
Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad pagal jo pareiškimą pradėtas tyrimas dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui.
„Tai gera pradžia. (...) Noriu, kad tie žmonės, kurie nukentėjo Baltarusijoje ir šiuo metu yra Lietuvoje, kreiptųsi kaip ir aš. Nes tylėti negalima“, – BNS sakė M. Chorošinas.
Jo žiniomis, jis kol kas vienintelis yra pateikęs pareiškimą užsienio šalies teisėsaugai dėl nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje.
Lietuvoje šiuo metu gyvenantis baltarusis vylėsi, kad jį sulaikę ir prieš jį smurtavę Baltarusijos pareigūnai bus nuteisti.
„Noriu, kad tie žmonės įvairiu metu, nors ir po penkerių metų, nuvykę pailsėti prie jūros į Egiptą, būtų areštuoti“, – sakė M. Chorošinas.
„Noriu labai padėkoti ir Generalinei prokuratūrai, ir kitiems, kurie užsiima mano byla, nes labai džiugu, kad kitos valstybės teritorijoje yra ginamos mano teisės“, – teigė jis.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis trečiadienį pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kankinimo, kuris laikomas nusikaltimu žmoniškumui, už kurį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.
Prokuroras teigė, kad tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau pripažino, kad „tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų“.
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą.
M.Chorošino pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPIK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.
„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. Karpenkovą“, – sakoma M. Chorošino pareiškime.
Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis pranešė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.
Baltarusijoje iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai po rugpjūčio pradžioje vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju pasiskelbė autoritarinis šalies vadovas A. Lukašenka. Minsko režimo pareigūnai protestus nuolat malšina jėga, protestuotojų sulaikymais.
