Miesto parke pradėtas sodinti vyšnių sodas. Jam parinkta vieta šalia naujųjų laiptų. Iš retų veislių vyšnių sukurtas sodas taps nauja poilsio erdve. Parke taip pat bus atsodinta per šešias dešimtis juodalksnių, kurie buvo pasodinti pavasarį ir neprigijo. Šalia „Kranto“ mokyklos stadiono numatyta vieta klevams.
Įvertinus visus miesto parko medžius nustatyta, kad dauguma čia augančių tuopų senos, su vidiniu medienos puviniu, todėl jas reikia pjauti. Bus pašalintos 24 tuopos. Kitąmet bus rekonstruojami parko takai, įrengtas amfiteatras, apšvietimas, praplėsta vaikų žaidimo aikštelė.
Lietuvos žiemos sporto centre šią savaitę specialiomis sniegą gaminančiomis patrankomis rengiama slidinėjimo trasa. Šis ir kiti Lietuvos slidinėjimo centrai galėtų pradėti teikti paslaugas, tačiau dėl paskelbto karantino negauna leidimo.
Slidinėjimo centruose ir arenose pastaruoju metu gali vykti tik aukšto meistriškumo sportininkų ir individualios treniruotės su treneriu. Centrų darbuotojų manymu, trasoje galima išlaikyti saugų atstumą, be to, buvimas lauke stiprina imunitetą, todėl tokia veikla galėtų būti leidžiama ir per pandemiją.
Melnragė
Pajūryje baigti kopų sutvirtinimo pynimais ir šakų klojiniais darbai. Tokie kopų apsaugos būdai – vieni seniausių ir efektyviausių. Šiais metais sutvirtintas Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos kopagūbrio vakarinis šlaitas – kopų ruožai Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėje bei Giruliuose.
Iš viso buvo nupinta 1875 metrai žabų tvorelių, paklota 7744 kvadratiniai metrai šakų klojinių. Darbai kainavo 63,5 tūkst. eurų. Pinigų skyrė uostamiesčio savivaldybė ir Aplinkos ministerija.
Krekenava
Panevėžio rajone netoli sodybos nuosavame miške vedžiodamas šunį išpuolį patyrė 53 metų vyras.
Aplinkui nebuvo matyti nė gyvos dvasios, tad vyras atsegė pavadį ir leido keturkojui pasidžiaugti laisve. Netrukus prie jų priėjo nepažįstamas vyras ir ėmė priekaištauti, kodėl šuo laksto be pavadžio. Žodis po žodžio, ir vyrai susibarė. Kaip vėliau policininkams nurodė šuns savininkas, nepažįstamasis jam smogė kumščiu į veidą. Paskui dar pagrasino „į vietą padėti“ ne tik jį patį, bet ir šunį, o sodybą paversti pelenais. Po to grasintojas patraukė savais keliais.
Klaipėda
Metų pradžioje uostamiestyje gyveno daugiau kaip 149 tūkst. žmonių, moterys sudaro 54,4 proc. visų gyventojų. Čia registruota daugiau pensinio amžiaus žmonių negu vaikų iki 15 metų (22 ir 17,6 proc.).
Vidutinis klaipėdiečių amžius – 42 metai. Pernai gimė 1657 kūdikiai, per metus mirė 2027 žmonės. Vidutinė klaipėdiečių gyvenimo trukmė – 76,3 metų (Lietuvos rodiklis – 76,5 metų). Nuo 2007 m. Klaipėdoje du kartus padaugėjo vyresnių negu 80 metų žmonių, perpus sumažėjo 15–24 metų vyrų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uostamiesčio gatvėms ir keliams tobulinti šiais metais skyrė 1,54 mln. eurų. Pinigai skirti Mokyklos gatvei bei Šilutės plento žiedinei sankryžai rekonstruoti ir Tilžės gatvės ruožui nuo Šilutės plento iki geležinkelio pervažos tvarkyti.
Pernai direkcija taip pat skyrė panašią pinigų sumą – buvo tvarkomos Pamario, Priešpilio, Tilžės gatvės. Kitąmet numatyta toms pačioms reikmėms skirti per 1 mln. eurų.
Juodkrantė
Šalia kurortinio miestelio pastatyti mediniai suolai dviem, nuo kurių atsiveria puikūs Kuršių marių peizažai.
Įsitaisius ant lenktos formos patogių suolų toli matyti, mat jų aukštis – du metrai.
Vienas suolas yra Juodkrantės sengirės takelyje, kitas – netoli Parnidžio kopos.
Ateityje tokių apžvalginių suolų gražiausiose nerijos vietose atsiras dar daugiau. Mėgstantys keliauti pėsčiomis po Kuršių nerijos miškus ir pamariais jau atkreipė dėmesį, kad šalia populiariausių trasų pastaruoju metu pastatyta suoliukų, atsirado regyklų ir poilsio aikštelių.
Alytus
Miesto centre esančio prekybos centro sieną šiomis dienomis pagyvino alytiškiams gerai žinomas menininkas P.Šematulskis, Vilniaus dailės akademijoje studijavęs sieninę tapybą.
Jo kūrinių mieste galima rasti jau ant kelių pastatų. Šįmet įvairių menininkų piešiniais pasipuošė dešimt Dzūkijos sostinės pastatų.
Rokiškis
Respublikos gatvėje namo šeimininkams užkūrus krosnį netrukus iš po mansardos stogo pasirodė dūmai. Išvydę juos kaimynai puolė skambinti gaisrininkams. Jie greitai užgesino liepsnas.
Per gaisrą išdegė mansardoje įrengti 2 kambariai, o pirmas aukštas sulietas vandeniu. Apdegė ir buvo nuardyta dalis stogo.
Rokiškio gaisrininkų atstovo teigimu, name buvo netvarkingai įrengtas dūmtraukis, todėl užkūrus krosnį ėmė degti perdanga.
Pauliai
60-metis Jurbarko rajono gyventojas prie vairo sėdo gerokai apgirtęs (1,89 prom.) ir nedideliame kelio Šilinė–Raseiniai posūkyje nesuvaldė automobilio „Volvo V70“. Jis vartydamasis nuskriejo į laukus ir liko gulėti aukštyn ratais.
Vairuotojas iš sudaužyto automobilio išsiropštė pats, o jo 55 metų sutuoktinę ugniagesiai gelbėtojai ištraukė per galinį langą.
Stiprų šoką ir daugybę sumušimų patyrusią moterį Jurbarko rajono medikai išgabeno į Kauną.
Kuršėnai
Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka išleido žurnalisto, fotografo, keliautojo, rašytojo, aistringo žvejo A.Dankiso (1942–2014) kūrybos knygą „Pelėdos valanda“.
Į šią knygą sudėtas įspūdingas palikimas – kelionių įspūdžiai, prozos kūriniai, 7 fotografijų ciklai. Tai – antroji A.Dankiso knyga. Pirmoji „Ką šlama ašuotės“ išleista 1995 m.
Šiauliai
Fotografijos muziejus turimą šiuolaikinės fotografijos kolekciją papildė menininko A.Kulikausko darbais. 175 fotografijų rinkinyje – 2007–2012 m. JAV sukurti darbai.
Į nupirktą kolekciją įtraukti darbai iš serijų „Dviratis“, „Time Square“, o didžiąją dalį sudaro autoportretai „Pats/Self“. Taip pat įsigytos ir 3 menininko sukurtos „pinhole“ kameros.
Miestas bando nusikratyti sovietmečio relikto – valstybei priklausančioje žemėje pastatytų šimtų laikinųjų metalinių garažų.
Jų savininkai raginami išsivežti savo turtą, nes laikinieji statiniai trukdo sugrąžinti žemę paveldėtojams.
Terminas išsikraustyti duotas iki 2021 m. pradžios, bet nurodymui pakluso tik dalis žmonių. Nepaklusnieji perspėti, kad už užsispyrimą teks sumokėti 800 eurų baudą.
Raudondvaris
Radviliškio rajone esančio vandens malūno pastato savininkė įpareigota sumokėti 1100 eurų baudą už Kultūros paveldo sąraše esančios vertybės nepriežiūrą.
Pernai rudenį paveldosaugininkai nustatė, kad barono Teodoro fon Ropo dvaro statinio dabartinė savininkė tinkamai jo neprižiūri. Verslininkė buvo 7 kartus kviesta į Kultūros paveldo departamentą, bet nepasirodė. Ji nepaisė ir nurodymo susandarinti langų ir durų angas, sutvarkyti teritoriją.
Prieš metus verslininkei jau buvo skirta 390 eurų bauda, bet ji jos nemokėjo.
Margiai
Panevėžio rajone, kone Žaliosios girios viduryje esančiame kaime, susidūrė du automobiliai. Kaip vėliau pareigūnams dėstė 45 metų vyras, važiuodamas mišku jis pamatė staiga į kelią įbėgantį laukinį žvėrį. Vyras nuspaudė stabdžių paminą ir į jo mašinos galą rėžėsi iš paskos važiuojanti mašina, kurią vairavo 76 metų moteris.
Ji nespėjo susigaudyti, kad priekyje važiuojantis automobilis staiga ėmė stabdyti. Per susidūrimą moteris buvo sužeista nesmarkiai, todėl medikai jos į ligoninę neguldė. Kitam vairuotojui medikų pagalbos neprireikė.
Žemoji Panemunė
Šakių rajone esančio miestelio bendruomenė džiūgauja – aptiktas beveik 300 metų senumo varpas. Miestelio bažnyčios klebonas R.Kmitas sakė, kad rugsėjo 5-ąją buvo valoma varpinė, kurioje daugelį metų šeimininkavo balandžiai. Varpas aptiktas po storu jų išmatų sluoksniu. Vienas jo šonas šiek tiek įtrūkęs, kita atsiradusi siūlė buvo užtaisyta. Kunigas R.Kmitas apie radinį pranešė varpų žinovui profesoriui L.Klimkai. Pastarasis pagal inicialus M.W., išliejimo metus – 1728 ir jų skaičių užrašymo stilių bei frizo ornamentą nustatė, kad varpą išliejo garsusis Dancigo (dabar – Gdanskas, Lenkija) meistras Michaelis Wittwerckas Gdansensis (1674–1732). Šis meistras – dinastinės varpų liejikų šeimos atstovas. Jo tėvo Absalono išlietą varpą turi Siesikų bažnyčia (Ukmergės r.). Liejikai buvo ir Michaelio brolis Benjaminas, taip pat jųdviejų vaikai. Daugiausia varpų nuliejo Michaelis, meistru tapęs 1700-aisiais, o po šešerių metų paveldėjęs tėvo liejyklą. Žemosios Panemunės miestelis minimas dar XVI a. pabaigoje, o pirmoji bažnyčia čia pastatyta 1732 m.
