Laukiant vakcinų – profesorės perspėjimas: kol kas neaišku, ar jos bus tinkamos vaikams iki 16 metų, sergantiems diabetu

Sveikatos ekspertų taryba antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė naujausią COVID-19 epidemiologinės situacijos apžvalgą. Ekspertai išskyrė du koronaviruso plitimo scenarijus bei parengė rekomendacijas Vyriausybei, kaip turėtų būti valdomas jau už kelių savaičių prasidėsiantis vakcinavimo procesas. Jie taip pat nurodė, kas šioje eilėje prie vakcinų turėtų stovėti pirmieji.

Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skiepas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Skiepas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Simonas Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Krėpšta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Simonas Krėpšta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Simonas Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

Dec 15, 2020, 10:50 AM, atnaujinta Dec 15, 2020, 12:12 PM

Susitikime nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Aptarė du scenarijus

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta informavo, kad susitikime aptarti du pandemijos raidos scenarijai – jei visuomenė laikysis naujų karantino ribojimų ir jei visgi nuspręs apeidinėti taisykles.

„Žinutė iš galimų pandemijos raidos scenarijų yra labai aiški: jeigu tos priemonės išlieka efektyvios ir, svarbiausia, visuomenė jų laikosi – atsisakoma judėjimo, susitikimų, sąžiningai laikomasi ribojimų, gana greitai matome teigiamą poveikį ir mažesnius kasdienio užsikrėtimo skaičius.

Tiesa, reikia pastebėti, kad tas mažėjimas yra pakankamai inertiškas. Šiuo metu mes turime apie 3 tūkst. atvejų per dieną. Jeigu visuomenė sąžiningai laikosi šių reikalavimų, apie naujus metus mes turėtume pozityviuoju scenarijumi apie 1000-1500 naujų atvejų per dieną, o vėliau tie skaičiai tolygiai mažėtų“, – skaičiavo S.Krėpšta.

Tačiau, anot jo, visai kitoks scenarijus numatomas, jei tautiečiai nuspręs apeidinėti nurodymus, švęsti šventes šeimos susibūrimuose ir pan. „Tada, aišku, iš karto matome, kad yra atšokimas ir sausio viduryje vėl išaugančius kasdienius susirgimų skaičius“, – apgailestavo prezidento patarėjas.

Įvardijo vakcinavimo iššūkius

Sveikatos ekspertų grupė Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai parengė konkrečias rekomendacijas, ką reikia daryti, kad vakcinavimas būtų sklandus, efektyvus ir  nesukeltų abejonių visuomenėje. S.Krėpšta vardijo, kad pirmiausia buvo kalbėta apie logistinius iššūkius, nes vakcinoms laikyti reikalinga labai šalta patalpa.

Antrasis iššūkis – vakcinavimo eiliškumas.

„Visuomenė turi aiškiai žinoti, kieno eilė ir kada ateis vakcinuotis. Čia, vėlgi, buvo kalbėta, kad pagal visų šalių praktiką pirmiausia vakcinuojami medikai, kurie turi didžiausią riziką užsikrėsti kovidu, gydo šiuos ligonius, ir tuo pačiu pradedamas pažeidžiamiausių grupių žmonių vakcinavimas“, – tvirtino šalies vadovo patarėjas.

S.Krėpšta pažymėjo, kad kalbant apie vakcinavimą be galo svarbu ir šio proceso vadyba, nes „šalys, kurios sėkmingai tvarkosi su vakcinavimo iššūkiu, turi paskirtą aiškią instituciją, kuri atsakinga už vakcinavimo įgyvendinimą ir koordinuoja šiuo procesus per visas savivaldybes“.

„Jie teikia mtodinę informaciją ligoninėms, slaugytojams, teikia informaciją visuomenei apie vakcinas, jos privalumus, taip pat skaidriai pasako, kokie yra galimi tam tikri šalutiniai poveikiai. Tai labai svarbu visuomenės užtikrintumui“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Kodėl iš pradžių gausime tiek nedaug vakcinos dozių?

Prezidento vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad pasirengimas sklandžiam vakcinavimo procesui yra iššūkis ir paaiškino, kodėl iš pradžių gausime tik nedidelį skaičių vakcinos dozių. S.Krėpšta priminė apie sutarimą tarp Europos Sąjungos lyderių, kad vakcinos pagal gyventojų proporciją turi būti pateiktos kiekvienai šaliai tuo pačiu metu.

„Pradžioje mes gausime tam tikras ribotos apimties dozių siuntas, bet taip bus visose Europos Sąjungos valstybėse pagal gyventojų skaičių. 10 tūkst. vakcinų, atrodo, nėra labai daug, kita vertus, galbūt teks skiepyti po 1 tūkst. žmonių kiekvieną dieną ir svarbesnis dalykas iš logistinės pusės, kad nebūtų trukdžių, jog visuomenė gautų visą informaciją.

Didesnė problema ir iššūkis yra pasiruošti iš logistinės, vadybinės, komunikacinės pusės, kad vakcinavimas nestrigtų“, – teigė prezidento patarėjas.

Jis priminė, kad ES lygiu yra sudarytos 6 sutartys su vakcinų tiekėjais: „Bendrai ES lygiu sudarytos 6 sutartys su skirtingais vakcinų tiekėjais ir, pradedant pirmomis kitų metų savaitėmis ir vėliau mes tikrai turėsime pakankamai didelį prieinamumą prie vakcinų su sąlyga, kad jos bus patvirtintos kaip saugios ir efektyvios.“

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį LRT diskusijų laidoje „Forumas“ pripažino, kad pirmosiomis sausio mėnesio dienomis į Lietuvą atkeliaus tik 9750 vakcinos nuo COVID-19 dozių. Jis tikino nežinantis, kada atkeliaus dar viena partija vakcinos dozių.

Anot A.Dulkio, vienam žmogui paskiepyti reikės dviejų vakcinos dozių. Pirmiausia vakcinuojami bus medikai, slaugos, globos įstaigos darbuotojai, rizikos grupėse esantys žmonės. „Vien medikų bendruomenės mes turime virš 40 tūkstančių“, – kalbėjo jis.

Prognozė: ligoninėse pacientų bus tūkstančiu daugiau

Sveikatos ekspertų tarybos narys, modeliuotojas dr. Algis Džiugys atkreipė dėmesį, kad paskutiniųjų dienų paros atvejų skaičius didesnis nei praėjusiais savaitgaliais. Efektyvus viruso reprodukcijos dydis mokslų daktaro taip pat nedžiugina. Šiuo metu jis siekia 1,18 – tai reiškia, kad viruso plitimas ir toliau auga.

Taryba sudarė dvi viruso plitimo prognozes – pesimistinę ir optimistinę. Pirmoji skirta galimų pacientų ligoninėse skaičiui nustatyti. Pagal niūriausias prognozes sausio viduryje turėtų būti apie 3,3 pacientų ligoninėse. Tai yra daugiau nei 1 tūkst daugiau nei dabar.

Deguonies kaukių piko metu reiktų 1,8 tūkst. pacientų, 165 – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Ekspertai prognozuoja, kad jeigu gyventojai sąžiningai laikysis karantino, užsikrėtimų skaičius turėtų pradėti kristi. Sausio pabaigoje naujų paros atvejų skaičius svyruotų tarp 1-1,5 tūkst.

„Jeigu laikymasis būtų nepakankamas ir, negana to, žmonės tarpušventyje intensyviai bendrautų tarp šeimų, tai sausio mėnesio vidury vėl turėtume užsikrėtimų piką iki 2,5 dieninių atvejų“, – sakė A.Džiugys.

Jis pastebėjo, kad žmonių mobilumo analizė rodo, jog šie „labiau neršia po maisto parduotuves“. „Toks įspūdis, kad jeigu linksmintis ir bendrauti negalima, tai bent parduotuvėse pabūsime, ten pasižiūrėsime į žmones“, – ironizavo modeliuotojas. Ekspertas atskleidė, kad ypatingai daug juda žmonės Alytaus apskrityje.

To rezultatu galima laikyti šiame regione matomą susirgimų šuolį.

Vakcinos – naujo tipo

VU Gyvybės mokslų vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė Prof. Aurelija Žvirblienė papasakojo apie susiklosčiusią paradoksalią situaciją.

„Tradiciniai, gerai žinomi vakcinų kūrimo būdai, kaip, pavyzdžiui, viruso inaktyvacija arba, kitaip sakant, nukenksminimas. Tos vakcinos laike gerokai atsilieka. Europoje ir JAV tėra vienas gamintojas, kuris tokio tipo vakciną gamina ir jis dabar baiginėja pirmosios fazės klinikinius tyrimus“, – sakė A.Žvirblienė.

Ji pastebėjo, kad dominuoja dar išbandyti vakcinos formatai. Trečios fazės klinikinius tyrimus užbaigusi ir registracijos procesą pradėjusi bendrovė „Pfizer“ kuria „naujoviško tipo vakciną“. Pasak profesorės jų RNR tipo vakcina medicinoje dar nebuvo naudota.

„Šita vakcina veikia tokiu būdu, kad ta RNR molekulė pirmiausia patenka į mūsų ląstelę, ten pasigamina viruso baltymus ir jis sukelia imuninį atsaką“, – paaiškino A.Žvirblienė ir pridūrė, kad svarbiu uždaviniu taps būtinybė paaiškinti žmonėms, kuo skiriasi vakcinų veikimas.

Vakcina gali tikti ne visiems

Skiepo kūrimo varžybose šiuo metu pirmaujanti „Pfizer“ savo vakciną turėtų įregistruoti gruodžio paskutinėmis dienomis, o jau pačioje sausio pradžioje jos skiepai turėtų pasiekti Lietuvą. Profesorė teigė, kad vakcinos tiekimo į šalį grafikas dar nėra sudarytas.

A.Žvirblienės įsitikinimu, „efektyviausias ginklas“ kovoje su pandemija yra būtent vakcina. Tą parodo ir žmonijos istorija. Todėl ji paragino žmones nebijoti skiepytis.

Tiesa, profesorė pažymėjo, kad iki šiol neaišku, ar „Pfizer“ vakcina bus tinkama vaikams iki 16 metų, sergantiems diabetu. Tai turėtų paaiškėti jau po to, kai skiepas bus užregistruotas.

„Tai sukuria tam tikrus iššūkius, nes mes negalime iš anksto susiplanuoti tam tikrų prioritetinių grupių. Galime teoriškai susiplanuoti, kad reikia skiepyti vyresnio amžiaus žmones, sergančiuosius tam tikromis ligomis, bet jei vakcinos informaciniame lapelyje nebus parašyta, kad ji tinka tai žmonių grupei, vadinasi, jie nebus skiepijami“, – sakė ji.

A.Žvirblienė priminė, kad kolektyviniam imunitetui įgyti reikės, kad pasiskiepytų bent 70 proc. žmonių. Pasak profesorės, Lietuva galės pasimokyti ir iš Jungtinės Karalystės patirties, kur „po mėnesio kito turėtų pasimatyti tas efektas vakcinų“.

Vyriausybė sugriežtino karantiną

Lietuvoje nevaldomai plintant koronavirusui, naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į specialistų siūlymus, nuo trečiadienio uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savo savivaldybės, tačiau leista atvirose viešose vietose pasivaikščioti šeimos nariams arba dviem kartu negyvenantiems žmonėms.

Dėl sugriežtintų karantino taisyklių duris privalės užverti dalis parduotuvių – turės užsidaryti aprangos, buities ir kitos ne maisto prekių parduotuvės. Veikti negalės kirpyklos bei grožio salonai, negalės būti teikiamos paslaugos, kurioms reikalingas ne ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp kliento ir paslaugos teikėjo.

Pats karantino režimas pratęstas iki sausio 31 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.