100 tūkstančių eurų – tokį ieškinį teismui pateikė buvęs Kretingos apylinkės teismo teisėjas 61 metų Petras Kontrimas, kurio atžvilgiu eilinis policijos tyrėjas, neturėdamas tam jokios teisės, 2016 metais pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Nors generalinis prokuroras E.Pašilis privalėjo šį neteisėtą tyrimą iškart nutraukti, jis ne tik to nepadarė, bet dar ir sumelavo prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad jis pats teisėjui iškėlė bylą.
Tyrėjas iškėlė bylą
Ši daug aistrų sukėlusi istorija prasidėjo 2016 metų lapkričio 28-osios naktį.
Tuomet šiek tiek įkaušęs teisėjas P.Kontrimas namuose apsižodžiavo ir susivaidijo su žmona Dalia.
Kai ji pagrasino kreiptis į policiją, susinervinęs vyras pats padavė telefoną ir pasiūlė skambinti.
Moteris susuko Bendrojo pagalbos centro numerį ir pasiskundė, kad sutuoktinis griebėsi smurto. Pranešusi apie esą įvykdytą nusikaltimą moteris keletą kartų įspėjo, kad jos vyras – teisėjas.
Pas Kontrimus atvyko keli Kretingos policijos komisariato ekipažai. Čia jokių smurto ar grumtynių požymių nebuvo matyti, namai buvo tvarkingi.
Tačiau abu sutuoktinius apklausęs policijos tyrėjas Irmantas Galdikas priėmė sprendimą teisėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, o jo žmoną pripažino nukentėjusiąja.
Savo klaidos neištaisė
Įstatymas numato, kad iškelti bylą teisėjui gali tik generalinis prokuroras ir tik gavęs prokuroro, o ne eilinio policininko išvadą.
Vėliau I.Galdikas pats prisipažino net nežinojęs, kad neturi teisės teisėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminio tyrimo.
Galbūt bręstantį skandalą buvo galima tyliai numarinti kitą rytą, kai į policiją atėjusi teisėjo P.Kontrimo žmona pareiškė, kad jokio smurto nebuvo, ir paprašė nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Proga tai padaryti buvo gera – juolab kad ir medikai konstatavo, jog D.Kontrimienė nepatyrė jokių sužalojimų.
Tačiau, užuot ištaisęs savo klaidą, tyrėjas I.Galdikas pats apie savo pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo generalinį prokurorą.
Tiesa, pareigūnas tik trumpai išdėstė P.Kontrimo žmonos skundo teiginius ir neužsiminė, jog kitą rytą ji jau teigė, kad smurto nebuvo.
Skubėjo pasigirti
Ką turėjo daryti generalinis prokuroras E.Pašilis, iš eilinio tyrėjo sužinojęs, kad jis neteisėtai iškėlė baudžiamąją bylą teisėjui?
P.Kontrimą gynęs buvęs ilgametis Generalinės prokuratūros departamento vadovas, o dabar advokatas Algimantas Kliunka įsitikinęs, kad generalinis prokuroras privalėjo tokį tyrimą iškart nutraukti: „O jau po to prokuratūros vadovas galėjo pavesti kuriam nors prokurorui patikrinti medžiagą ir pateikti išvadas.
Tiktai gavęs šias išvadas generalinis prokuroras galėjo priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.“
Tačiau E.Pašilis pasielgė kitaip – jis pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą jau I.Galdiko pradėtame ikiteisminiame tyrime.
Maža to, generalinis prokuroras tuometei prezidentei D.Grybauskaitei raportavo, kad jo nurodymu pradėtas ikiteisminis tyrimas teisėjo P.Kontrimo atžvilgiu.
Apie tai, kad anksčiau ikiteisminį tyrimą buvo pradėjęs policijos tyrėjas, prokuratūros vadovas neužsiminė.
Teisėjai nusikaltimo nematė
Iš karto po šio pranešimo prieš P.Kontrimą užsisuko visas teisėsaugos smagratis.
Net neįsigilinusi į bylos detales prezidentė D.Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo, kad jis būtų atleistas iš pareigų kaip pažeminęs teisėjo vardą. Tam buvo pritarta.
Bet ne dėl ikiteisminiame tyrime surinktų faktų.
Teisėjų tarybos nariai greičiausiai patys suprato, jog byla P.Kontrimui buvo pradėta neteisėtai, tad patarė prezidentei atleisti teisėją dėl to, kad jis nesugeba taikiai išspręsti šeiminių ginčų.
Gavusi Teisėjų tarybos sutikimą prezidentė iš karto atleido P.Kontrimą iš teisėjo pareigų.
Žemino tėvą ir sūnų
Gavę E.Pašilio pavedimą prokurorai ėmėsi darbo. Atleistas teisėjas buvo visaip žeminamas.
Bene didžiausią pažeminimą jis patyrė sužinojęs, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos sprendimu jam liepta nuolat registruotis Kretingos policijos komisariate.
„Man tai buvo didelis smūgis ir gėda. Supratau, kad norima iš manęs pasityčioti. Juk Kretinga – nedidelis miestas, jame aš 22 metus dirbau teisėju, o prieš tai dar kelerius metus – prokuroru“, – nuoskaudą liejo P.Kontrimas.
Generalinio prokuroro kirtį patyrė ir tuo metu advokato padėjėju dirbęs P.Kontrimo sūnus Linas.
Jis tuomet dalyvavo atrankoje užimti vieno Šiaurės Lietuvos rajono prokuroro vietą. Nors atrankoje iš šešių dalyvių jis pasirodė geriausiai ir buvo komisijos pasiūlytas tapti prokuroru, E.Pašilis atsisakė jį tvirtinti.
Generalinis prokuroras nenurodė jokių tokio savo keisto sprendimo motyvų.
Prokuroras ištaisė klaidą?
P.Kontrimo žmona dar du kartus buvo apklausta Klaipėdos apylinkės prokuratūroje – ji savo sutuoktinio nekaltino ir prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tačiau prokuroras B.Razma greitai baigė bylą ir perdavė teismui.
2017 metų spalį bylą išnagrinėjo Panevėžio apygardos teismo kolegija, kurioje buvo patyrę teisėjai Pranas Šimkus, Evaldas Vanagas ir Donatas Jatužis.
Nors net pirmo kurso teisės studentui turėtų būti akivaizdu, kad policijos tyrėjas neturi teisės teisėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminio tyrimo, kolegijai atrodė kitaip.
Ji neįžvelgė jokių pažeidimų ir P.Kontrimą nuteisė vienų metų laisvės apribojimu.
P.Kontrimo skundą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas Kęstutis Jucys, pripažino, kad tyrėjas ikiteisminį tyrimą pradėjo neteisėtai.
Tačiau konstatuota, kad šio pareigūno padarytą klaidą esą ištaisė ikiteisminį tyrimą pradėjęs generalinis prokuroras.
Kas pasirašė rezoliuciją?
Net ir po šio nepalankaus sprendimo P.Kontrimas nenuleido rankų.
Mantiją praradusio teisėjo advokatas A.Kliunka parengė kasacinį skundą, kuriame akcentavo, jog ne tik buvo padaryti šiurkštūs Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, bet ir nesilaikyta visiems pareigūnams privalomų generalinio prokuroro rekomendacijų.
Be to, A.Kliunka iškėlė versiją, kad ne generalinis prokuroras E.Pašilis, o kažkas, veikiantis jam už nugaros, pasirašė rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tokias išvadas vertė daryti kai kurie byloje esantys įrodymai.
Pavyzdžiui, pati rezoliucija buvo nepasirašyta, o specialūs duomenys, kurie patvirtintų, kad šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė E.Pašilis, nebuvo pridėti.
Nors advokatas A.Kliunka dar bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme prašė patikrinti šią versiją, teisėjai to daryti nesiryžo.
Mat nustačius, jog ne E.Pašilis pasirašė rezoliuciją, būtų akivaizdu, kad Generalinėje prokuratūroje vyrauja visiškas chaosas ir jos vadovo vardu dokumentus siunčia kas tik nori.
Tikrinti šios versijos ir vertinti E.Pašilio veiksmų nesiryžo ir kasacinį skundą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas.
Jis P.Kontrimo atžvilgiu bylą nutraukė, nes nebuvo padarytas nusikaltimas.
Teismo nuomone, tyrėjas I.Galdikas neteisėtai buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą, be to, nebuvo jokių objektyvių P.Kontrimo kaltės įrodymų.
Teisėjas tapo bedarbiu
Visą tą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir bylinėjimasis teismuose, P.Kontrimo gyvenimas buvo virtęs pragaru.
Niekas šio patyrusio teisininko nenorėjo priimti į darbą.
Daugiau kaip metus jam teko verstis iš bedarbio pašalpos. Vėliau už minimalią algą savo įmonėje P.Kontrimą įdarbino jo sūnus.
Lengviau atsikvėpti buvęs teisėjas galėjo tik visai neseniai, kai išlaikė advokato egzaminą ir buvo įtrauktas į advokatų sąrašą.
Praėjusį trečiadienį P.Kontrimas teisme pirmą kartą pasirodė kaip advokatas.
Prezidentas buvo formalus
Buvęs teisėjas P.Kontrimas teigė ilgą laiką nenorėjęs valstybės paduoti į teismą, tačiau tai padaryti jį paskatino Teisingumo ministerijos požiūris.
Sausio mėnesį P.Kontrimas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad jam, kaip ir numato įstatymai, būtų išmokėta 1500 eurų neturtinės žalos kompensacija.
Tačiau ministerijos valdininkų atsakymas buvusį teisėją pribloškė – buvo teigiama, kad visos prašomos sumos nėra galimybės sumokėti, nes teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo panaikinta anksčiau nei po metų.
„Mane nustebino ne pats faktas, kad vietoj pusantro tūkstančio eurų man yra žadama išmokėti tūkstantį, bet ministerijos valdininkų argumentai.
Pagal jų logiką, norėdamas gauti visą reikalaujamą neturtinę žalą, turėjau visiškai atlikti neteisėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę“, – piktinosi P.Kontrimas.
Dar vieną smūgį P.Kontrimas patyrė prieš kelias dienas iš Prezidentūros.
Parašęs prašymą prezidentui G.Nausėdai buvęs teisėjas tikėjosi, kad bus persvarstyti jo atleidimo iš teisėjo pagrindai.
Tačiau atsakymas buvo formalus – praleistas senaties terminas, todėl šalies vadovas nieko negali padėti.
Prokuratūroje nebėra moralinių autoritetų
Algimantas Kliunka, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento įkūrėjas, advokatas:
„Pradedant baudžiamąjį persekiojimą prieš teisinę neliečiamybę baudžiamajam persekiojimui turintį teisėją pritrūko atidumo. Buvo žiūrima ne į įrodymus, o į tai, kaip prasižengėlį pasmerks prezidentė.
Pastarąjį dešimtmetį viešpatavo toks principas, kad jokiu būdu negalima žmogui, pareigūnui, nepaisant jo asmenybės, kvalifikacijos, nuopelnų, atleisti bet kokios, net pačios menkiausios, jo klaidos.
Būtina jį kaip nereikalingą tuoj pašalinti, neleisti jam niekada ir niekaip reabilituotis.
Savo praktikoje teko tirti ir organizuoti bylų tyrimą prieš teisėjus, prokurorus, Seimo, Vyriausybės narius.
Itin atidžiai susipažindavome su pirmine informacija, daug svarstydavome, aptardavome. To nusipelno ir vadinamieji eiliniai, paprasti piliečiai.
Tačiau pastarųjų dviejų generalinių prokurorų ir jų komandų vykdyta pertvarka galbūt yra neatitaisoma.
Aukštas pareigas eidavo žmonės, neturintys kompetencijos, net neapšilę kojų bent didesniuose miestuose.
Nuvylė nepakankamas personalinės atsakomybės taikymas už neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, neteisėtus sprendimus, įstatymo pažeidimus.
Atrodo, kad prokuratūros sistemos viršūnėje jau seniai nėra moralinių autoritetų, kurie pareikalautų tiriant bylas elgtis ne tik teisėtai, bet ir garbingai, griežtai reaguotų į skundus dėl pažeidimų.
Nei dėl P.Kontrimo, nei dėl daugelio kitų žmonių neteisėto baudžiamojo persekiojimo nesame girdėję jokios Generalinės prokuratūros vadovų reakcijos.“
