Vidutinė suma, kurią 2020-ųjų pabaigoje lietuviai ketino išleisti dovanoms per Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo šventes, – 120 eurų. Prieš metus šių išlaidų vidurkis buvo 109 eurai, o mažiausiai dovanoms gyventojai skyrė 2000–2001 metais (vidutiniškai 36–37 eurus).
Beje, moterys dovanoms žadėjo skirti vidutiniškai 2 eurais daugiau negu vyrai.
Šiemet daugiau nei 150 eurų dovanoms nusiteikę išleisti trečdalis apklaustų šalies gyventojų. Tai dažniau 30–49 metų žmonės (45 proc.), didmiesčių gyventojai (41 proc.), respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą (47 proc.), taip pat tie, kurie savo šeimos pajamas vertina gerai (57 proc.), vadovai (63 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (45 proc.).
Beveik trys iš dešimties žmonių dovanoms žadėjo skirti iki 100 eurų. Tarp tokių dominavo besimokantis jaunimas, pensininkai ir skurdžiau gyvenančios šeimos.
Tačiau 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad jie šiais metais neketina pirkti jokių dovanų nei prieš Kalėdas, nei prieš Naujuosius metus (prieš metus tokių buvo 4 proc.). Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, taip pat mažiausias (iki 800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, bedarbiai.
Tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus ketinančių skirti daugiau pinigų dovanoms labiau padaugėjo didmiesčiuose (vidutiniškai 18 eurų daugiau nei prieš metus), taip pat kaimuose (vidutiniškai 12 eurų daugiau), o mažesniuose miestuose planuojamos išlaidos dovanoms per šventes net kiek sumažėjo.
Šiemet dovanoms daugiau ketino išleisti specialistai ir tarnautojai (vidutiniškai nuo 126 eurų prieš metus iki 156 eurų šiais metais), besimokantis jaunimas (nuo 51 euro iki 75 eurų) ir bedarbiai bei namų šeimininkės (nuo 93 eurų iki 104 eurų).
Dosnesnės dovanos gali būti susijusios ir su didėjančiomis pajamomis. Pernai vidutinės šeimos pajamos per mėnesį buvo 1072 eurai, o šiemet – 1168 eurai. Vieno šeimos nario pajamos didėjo nuo 476 iki 516 eurų.
Kalbant apie Lietuvos gyventojų įpročius sutikti Naujuosius metus, jau ilgą laiką jie buvo labai stabilūs ir per pastaruosius 20 metų beveik nesikeitė. Bet gyvenimą sujaukus koronaviruso pandemijai pasikeitė ir žmonių planai dėl artėjančių švenčių.
Jau per lapkričio mėnesį vykusią apklausą kas antras suaugęs šalies gyventojas planavo 2021-uosius sutikti savo namuose vieni arba tik su savo šeima.
Anksčiau maždaug dešimtadalis žmonių Naujuosius ketindavo sutikti ne namų aplinkoje (restoranuose, kavinėse, miestų ar gyvenviečių aikštėse, gatvėse, gamtoje ar išvykę į užsienį), o šiais metais tai ketinančių daryti sumažėjo maždaug tris kartus.
Kaip ir ankstesniais metais, šiemet kas trečias respondentas likus mėnesiui iki 2021-ųjų dar nebuvo nusprendęs, kaip švęs Naujųjų metų sutikimą.
Tačiau Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei neseniai smarkiai sugriežtinus karantino sąlygas ir apribojus keliones, lapkričio mėnesį atliktos apklausos rezultatai turėtų kardinaliai skirtis nuo realybės.
Juk teoriškai beveik visi gyventojai turėtų sėdėti namuose, ypač per šventes.
Skelbiant šiuos apklausos duomenis nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
