Juk netgi du naujos Vyriausybės ministrai – susisiekimo ir žemės ūkio – iš buvusiosios. Tai M.Skuodis ir K.Navickas, bet jie buvo tik pirmosios kregždės. Juolab pirmasis signalizavo, kad Prezidentūra, brukusi jį iš ekonomikos ir inovacijų viceministro posto į ministerijos vadovus dar buvusioje Vyriausybėje, matyt, gavo ne šią vieną kėdę.
Antai dešiniąja premjerės I.Šimonytės ranka turėsianti būti finansų ministrė G.Skaistė į viceministres pasiėmė kadrą tiesiai iš Prezidentūros – buvusią G.Nausėdos patarėją ekonominės ir socialinės politikos klausimais V.Česnulevičiūtę.
Beje, postų gavo ne vien buvę dabartinio prezidento, bet ir jo pirmtakės D.Grybauskaitės kadrai. Štai buvusi jos patarėja užsienio politikai J.Neliupšienė tapo ekonomikos ir inovacijų viceministre. O jos anksčiau užimtą Užsienio reikalų ministerijos kanclerio vietą užėmė I.Černiuk – buvusi liūdnai pagarsėjusio energetikos ir susisiekimo eksministro R.Masiulio, kuris yra D.Grybauskaitės, konservatorių ir G.Nausėdos numylėtinis, bendražygė.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrės, Laisvės partijos vedlės A.Armonaitės atstove spaudai tapo buvusi D.Grybauskaitės patarėja viešiesiems ryšiams S.Barauskienė, o „laisviečių“ valdomos Teisingumo ministerijos kanclere – kita buvusi buvusios prezidentės patarėja G.Grigaitė-Daugirdė.
Jei daugumą šių ir kitų kadrų bei kadrelių vis dėlto galima laikyti tūpsniais sąjungininkams, galbūt buvusio socialdemokratų rinkimų sąrašo nario V.Navicko paskyrimas pačios premjerės patarėju ekonomikai išties gražus net aršiausių oponentų įtraukimo į valdžią požymis? Žinoma, čia lieka atviras klausimas: kiek tokie atvejai yra naujų politinių vėjų, o kiek atskirų veikėjų karjerizmo ir užkulisinių politinių sandėrių apraiška?
