Dar prieš Naujuosius metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad anksčiau planuota iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gauti daugiau nei 160 tūkst. „Pfizer“ ir „BioNTech“ pagamintos vakcinos dozių.
Kas vis dėlto lėmė, kad Europos Komisija, nepaisant to, kokia situacija narėse šalyse, per Kalėdas padalijo tik po 9750 dozių vakcinos?
„Dar laukiame grafikų patvirtinimo, tačiau, greičiausiai, pirmąjį metų ketvirtį kas savaitę vakcinų gausime panašiomis dozėmis – po maždaug dešimt tūkstančių ar daugiau. Gal tai ir nėra blogai, nes vakcinacijos procesui reikia įsivažiuoti. Jei iš karto gautume labai didelę vakcinų siuntą, būtų sudėtinga visoje šalyje suvaldyti vakcinavimą“, – teigė SAM kanclerė.
Realybė skiriasi nuo planų
Paklausta, ar laukdama pirmosios vakcinų siuntos iki Kalėdų Lietuva dar nebuvo tinkamai pasirengusi vakcinavimui, J.Grebenkovienė kalbėjo diplomatiškai: „Buvo ruoštasi, bet pirmasis vakcinavimo etapas parodė, kad tam tikrose vietose praktika nuo teorijos skiriasi. Reikėjo dar į daug ką įsigilinti“.
Vertindama žinias po pirmųjų vakcinavimo dienų apie tai, kad buvo skiepijami jau COVID-19 liga persirgę asmenys arba be eilės kai kurių medicinos įstaigų vadovai, SAM kanclerė teigė, kad atsakomybė už vakcinavimo eilių sudarymą tenka kiekvienai ligoninei.
Pirmoji vakcinų partija buvo tekusi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninių medikams.
„Ministerijos darbuotojai peržiūrės pirmojo vakcinavimo eigą, kaip kas vyko: ar buvo laikomasi numatytų prioritetų, ar viskas pagal reikalavimus, ar nebuvo kokių nors neatitikimų. Kai turėsime visą informaciją, matysime, kur ir ką ministerija turėtų labiau kontroliuoti.
Kita vertus, kol vakcinų atsiunčiama nedaug, gal ir galima būtų manyti, kad ministerija viską privalėtų ir galėtų kontroliuoti. Bet, kai vėliau vakcinų gausime vis daugiau ir daugiau, tai daryti bus sudėtingiau. Tačiau, žinoma, stengsimės, kad atvejai, kai vakcinuojami ne tie žmonės, nebesikartotų“, – tvirtino J.Grebenkovienė.
Ministerijos stalčius rado tuščius
Dar iki Lietuvą pasiekiant pirmajai vakcinų siuntai politikos užkulisiuose kalbėta, esą buvusi valdžia neparengė vakcinavimo plano. Panašių žinių turėjo ir mūsų šalies atstovai Europos parlamente.
„Mes neradome nieko. Vakcinavimo plano – taip pat. Radome tik dar nepatvirtintą vakcinavimo tvarkos aprašą. Šiuo metu vakcinavimo planą ruošiame“, – pirmųjų darbo savaičių ministerijoje planais dalijosi kanclerė.
Kiek kiekvieną savaitę Lietuvą pasieks vakcinų, J.Grebenkovienė teigė atskleisti negalinti, nes Europos Komisija visas nares šalis yra įspėjusi, kad ši informacija – neskelbtina: „Mes laikomės pozicijos, kad kai vakcinų siunta atvežama į Lietuvą, tada ir paskelbiame, kiek jos gavome. Dabar tik galiu pasakyti, kad maždaug kiekvieną savaitę gausime daugiau nei 10 tūkst. vakcinų dozių“.
Dalybos – pagal gyventojų skaičių
Nors prieš Kalėdas ir Naujuosius metus Lietuvoje pagal COVID-19 susirgimų skaičių situacija buvo kone blogiausia visoje ES, pasak J.Grebenkovienės, skirstant vakcinų siuntas į tai EK neatsižvelgė – pirmoji siunta visoms narėms šalims buvo vienoda, o ateityje vakcinos bus skirstomos proporcingai pagal šalių gyventojų skaičių.
„Šansų kažkokioms interpretacijoms ar pakoregavimas – labai mažai. Tačiau į šį procesą yra įsitraukę ir Lietuvos diplomatai, ir Užsienio reikalų ministerija, ir Prezidentūra. Tarsimės, ko bendromis jėgomis europinėse institucijose galėtumėm pasiekti, kad vakcinas gautume sklandžiau ir kad, galbūt, Lietuvai jų tektų daugiau“, – svarstė kanclerė.
Ji neneigė, kad šiuo metu „jaučiamas lengvas chaosas“ – ir vakcinų gabenimo logistikos, ir informacijos apie jų gavimą reikaluose: „Sieksime, kad šie procesai būtų nuoseklesni. Nors mažai tikėtina, kad Lietuva gautų daugiau nei numato EK, bandysime ir tai pakreipti mūsų šalies naudai. Šiuo metu kai tik kuri nors ES šalis pastebi, kad vakcinų pristatymo grafikai į kitas valstybes palankesni, iš karto reikalauja viską stabdyti“.
Kodėl Europa skriaudžiama?
Kas lėmė, kad pagal anksčiau sudarytas sutartis ir Lietuva, ir kitos ES šalys narės gavo kur kas mažiau vakcinos dozių nei planuota?
Kaip teigė J.Grebenkovienė, viskas priklauso nuo gamintojų „Pfizer“ ir „BioNTech“. Jie 2020 m. ES patiekė vakcinų mažiau nei buvo numatyta sutartyse. O kiek EK gauna dozių, tiek jų lygiavos principu ir paskirsto. Todėl ir Lietuva, ir visa ES gali su pavyduį žiūrėti į Izraelį, Jungtinę Karalystę ar JAV, kur kasdien skiepijami šimtai tūkstančių žmonių.
O ar yra galimybė, kad žmonės už savo pinigus galėtų nuspirkti COVID-19 vakcinos?
„Šiuo metu tvarka tokia, kad vakcinas įsigyja tik valstybės. Bet neatmestina, kad prasidėjus masinei vakcinacijai vis dėlto teks atsakyti į klausimą, ar vakcinos bus galima įsigyti privačiai. Bet dabar mes nepasirengę atsakyti, kur ir kaip žmonės galėtų savarankiškai gauti vakcinos ir greičiau pasiskiepyti“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.
Kitos siuntos bus didesnės
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas neslėpė turįs žinių, kad sausį kas savaitę Lietuva gaus po maždaug 20 tūkst. vakcinų.
Kaip jau nuspręsta, pirmiausiai bus skiepijami medikai, slaugos ir globos įstaigų darbuotojai, vaistininkai, odontologai. Po kurio laiko – ir sunkūs ligoniai, pacientai po organų transplantavimo, socialinių įstaigų gyventojai.
Pacientams, kurie slaugomi namuose, vienišiems žmonėms ar jau nebegalintiems judėti socialinių įstaigų gyventojams vakcinas turėtų atvežti mobilios medikų grupės.
Trečioji koronaviruso vakcinos siunta Lietuvą pasieks pirmadienį
„BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 trečioji siunta Lietuvą pasieks pirmadienį.
„Vakcina atvyksta rytoj, sausio 4 dieną. Laikas dar bus tikslinamas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę teigė besitikintis, kad trečiojoje siuntoje bus ne mažiau nei 20 tūkst. vakcinos dozių.
Lietuva iki šiol yra gavusi dvi kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos siuntas, iš viso – 20 tūkst. 475 dozes.
