Jau yra paskelbtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, nurodantis kokia seka bus skiepijami šalies gyventojai, bet tarp pirmųjų turėsiančių galimybę pasiskiepyti dvasininkų nėra.
Pirmąjį 2021 m. ketvirtį planuojama skiepyti medikus ir savanorius, dalyvaujančius COVID-19 ligos gydyme, didžiausios rizikos pacientus, mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų, slaugos, palaikomojo gydymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojus ir gyventojus.
Nors pasigirsta nuomonių, kad su tikinčiaisiais bendraujantys kunigai taip pat yra didelės rizikos grupėje, naujienų portalo lrytas.lt kalbinti dvasininkai išliko kuklūs ir tikino, kad lemiamą žodį turi tarti ekspertai.
Lanko COVID-19 pacientus reanimacijoje
Pats koronavirusą įveikęs kunigas Kęstutis Ralys šiuo metu Lazdynų ligoninėje lanko kitus sergančiuosius. Dvasininkas užsuka ir į koronavirusu sergančių pacientų palatas, ką darydavo ir iki susirgdamas pats, aplanko ir reanimacijoje gydomus COVID-19 pacientus. Kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt jis atviravo, kad būna tokių atvejų, kai vieną dieną lankydamas žmogų su juo dar kalbasi, juokauja, o kitą kartą užsukęs jo jau neberanda.
„Nueinu ir sakau, kad dar tikrai ne laikas ruoštis pas šventą Petrą“, – kaip visada optimizmo nestokojo dvasininkas. Jis pasakojo, kad ligoninėje šalia jo koplyčios yra ir koronavirusu sergančių ligonių skyrius, tad jam tekdavo ten užsukti, jis būdavo kviečiams ir paguosti sergančius ir pas tuos, kuriems jau buvo lemta tarti paskutinį „sudie“.
„Tekdavo ir rankas plautis šalia esančioje patalpoje, tad, matyt, taip ir pagavau tą virusą, žinote, gal pateko ant kokios durų rankenos... Iš pradžių pradėjau jausti silpnumą, o paskui jau atsirado kiti simptomai ir supratau, kad kažkas ne taip. Mano testas parodė teigiamą rezultatą, bet ir nuojauta jau tokia buvo.
Pats persirgau gana lengvai, bet su manimi gyvenantis 93 metų tėtis nukentėjo labiau. Jis sunkiau persirgo, karščiavo“, – pasakojo dvasininkas ir prisipažino, kad ligos metu neteko penkių kilogramų, o pasveikti jam padėjo, kaip pats mano, itin gausus skysčių vartojimas: „Gėriau daug arbatos, organizmui reikia apsivalyti.“
Skeptikams siūlo kalbėti rožančių
K.Ralys teigė, kad, jo nuomone, pirmiausiai turėtų būti skiepijami tie, kurie daugiausiai bendrauja su žmonėmis, bendruomenėmis: „Kalbu apie tuos žmones, kurie negali būti namuose, kuriems negali būti taikomas darbo iš namų principas, o apie tuos, kurie nuolat turi socialinį kontaktą.
Pats buvau iškviestas pas koronaviruso pacientus į reanimaciją ir niekas manęs neklausia, ar noriu, artimieji prašo, kad nueičiau pasakyti „sudie“. Ką galiu padaryti? Palaukti, kol tokių pacientų bus daugiau ir tada eiti?
Juk toks mūsų pašaukimas ir mes turime eiti, juk gydytojai ir kariškiai taip pat nesirenka ir eina. O pardavėjos? Ir jos. Tie, kurie dirba su bendruomene, turėtų būti apsaugoti. Tikrai nesakau, kad kunigai turi būti eilėje pirmi. Mačiau daug nuotraukų, kur skiepijasi ir aukšto rango dvasininkai, bet yra ir kita medalio pusė“, – kalbėjo jis ir užsiminė, kad skiepų tema dažnai iššaukia itin garsiai nuskambančius pasisakymus ir pakursto sąmokslo teorijų gerbėjus.
„Tokiems žmonėms visuomet sakau, kad jei jie neturi ką veikti, tai tegul kalba rožančių už tuos, kurie serga, už tuos kurie dirba ir aukoja savo laiką ir jėgas“, – sakė jis ir pridūrė, kad labai trūksta ryžtingo bažnyčios žodžio, pasisakančio už skiepų naudą: „Juk mes dirbame su žmonėmis, o ne negyvomis sielomis. Laidotuvės – tai susitikimas dėl gyvųjų, o ne dėl mirusiųjų, tad dėl savo artimųjų turime būti bendrystėje ir paaiškinti žmonėms, kad skiepas tai joks anekdotas, o galimybė“.
A.Toliatas: „Turime mobilizuotis“
Kunigas Algirdas Toliatas teigė, kad šioje situacijoje lemiamą žodį turėtų tarti ekspertai: „Jie geriausiai žino, kokioms asmenų grupėms kyla didžiausia rizika. Žinoma, pirmiausiai skiepijami turi būti tie žmonės, kurie savo darbe susiduria su didžiausia rizika – tai medikai pareigūnai.
Jeigu ekspertai nuspręs, kad reikėtų (skiepyti ir kunigus – aut. past.), tada reikia. Bet svarbiausia yra tai, kad kalbėti turi ekspertai, o mums reikia klausytis, mobilizuotis ir kuo atidžiau vykdyti jų nurodymus“.
Pašnekovas akcentavo, kad net ir tai, jog viešojoje erdvėje esama įvairių nuomonių apie pačius skiepus ir jų veiksmingumą, yra rimtas iššūkis. „Mes turime suvokti, kad šiuo klausimu turi būti kuo mažiau susiskaldę. Bažnyčios bendruomenė turi būti ir pilietiška ir nešti bendrą palaikymo žinią“.
A.Toliatas įsitikinęs, kad apie situacijos rimtumą su žmonėms turėtų kalbėtis ir dvasininkai bei akcentuoti skiepų svarbą: „Juk ir patys skiepai suveiks tik tuo atveju, jei pasiskiepys pakankamai didelė visuomenės dalis. Nuo to juk priklauso visų mūsų saugumas. Dėl bendro tikslo, kiekvienas iš mūsų turėtų mobilizuotis pagal savo kompetenciją“. Kunigas taip pat pabrėžė, kad ir toliau būtina itin kruopščiai laikytis visų higienos ir socialinio atstumo rekomendacijų.
Pašnekovas taip pasakojo, kad mišias internetu pradėjo transliuoti dar tada, kai niekas Lietuvoje apie pandemiją net negalvojo: „Tai puiki alternatyva žmonėms, kurie negalėjo atvykti į bažnyčia. Žinoma, juk čia, kaip ir šeimoje, virtualus bendravimas gyvo nepakeis, bet kurį laiką tai tikrai saugi išeitis – ypač tokiais atvejais kaip pandemija“.
Siūlo pagalvoti apie kitų šalių vakcinas
Profesorius Vytautas Kasiulevičius, paklaustas, ar sudarant skiepų grafikus, kunigai turėtų įtraukti kartu su kitomis rizikos grupėmis, sakė, kad kaip įmanoma greičiau reikia paskiepyti visus Lietuvos piliečius.
„Diskusija dėl pirmumo skiepams yra begalinė ir nesibaigs tol, kol skiepų bus mažai. Orientuočiausi pirmiausiai į galimybę turėti ne tų kompanijų skiepus, kurių (vakcinos – aut. past.) dabar registruotos, bet tų, kurios dar kol kas nėra registruotų. Kalbu apie Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas
. Tai šalys, kurios turi labai stiprias vaistų kontrolės institucijas ir ta biurokratija, kuri šiuo metu matoma Europoje, stabdo naujų informatyvių būdų atėjimą, turėtų būti eliminuota“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Anot jo, kuo greičiau turi būti sudarytos sąlygos gauti skiepus, tad ir diskusija dėl jų eiliškumo yra labai sudėtinga.
„Kol nebus paskiepyta didelė visuomenės dalis bet kokių veiklų atvėrimas, taip pat ir pamaldų rengimas“, – turėtų būti ribojamas“, – apie neseniai paviešintus ketinimus vėl leisti tikintiesiems rinktis į pamaldas.
