Konstitucinis teismas (KT) vėl liko kyboti nežinomybėje. Seimas antradienį neapibrėžtam laikui atidėjo trijų naujų KT teisėjų skyrimą.
Nors valdantieji oficialiai aiškino, jog tai lėmė techninės priežastys, užkulisiuose pripažino, kad jiems netinka prezidento Gitano Nausėdos teikiama advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūra, kurią išbrokavo ir ankstesnis Seimas.
Antradienį Prezidentūra sulaukė ir kito akibrokšto – parlamentas nepritarė G.Nausėdos teikimui atleisti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkę Ingą Žilienę pasibaigus kadencijai.
Skyrimą įšaldė intrigos
KT teisėjų skyrimas praėjusios kadencijos pabaigoje buvo virtęs įtempta politine intriga tarp valdančiųjų ir Prezidentūros.
Prezidentas ir Aukščiausiasis teismas (AT) buvo pateikę G.Lastauskienės ir AT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras, o tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą.
Viešumoje bene daugiausia pasvarstymų kilo dėl pastarosios, ji buvo įtarinėjama asmeniniais ryšiais su kadenciją baigusiu KT vadovu Dainiumi Žalimu.
Šių trijų teisėjų paskyrimui nepakako Seimo narių balsų.
Atslūgus triukšmui ir toliau tvyrant nežiniai buvo tikimasi, kad procesą užbaigs naujasis Seimas. Juolab kad vietoj I.Danielienės buvo pasiūlyta nauja kandidatūra – Seimo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio.
Tiesa, prezidentas atkakliai pateikė tą pačią G.Lastauskienės kandidatūrą, o AT – A.Norkūno.
Iš darbotvarkės išbraukė
Visų šių kandidatūrų pateikimas svarstyti Seimui pagaliau buvo numatytas antradienio posėdyje, tačiau šis klausimas iš posėdžio darbotvarkės kažkodėl buvo išbrauktas.
Seimo opozicija pakėlė triukšmą ir pareikalavo balsuoti dėl to, kad svarstymas būtų grąžintas į darbotvarkę, tačiau balsavimą pralaimėjo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti valdantieji aiškino, jog šį žingsnį lėmė tik tai, kad jau kitą antradienį Seimas pereina prie nuotolinių plenarinių posėdžių, o KT teisėjus tvirtinti galima tik slaptu balsavimu, kurį reikia vykdyti gyvai.
Todėl šią savaitę teisėjų skyrimo procedūros nebūtų galima baigti ir ją reikia atidėti galbūt net iki Seimo pavasario sesijos.
Bet valdantiesiems nepriklausantys politikai piktinosi, kad taip konservatoriai greičiausiai nori pratęsti jiems esą palankaus D.Žalimo buvimą laikinojo KT vadovo kėdėje ir taip „užvaldyti“ šį teismą.
Užkulisiuose taip pat kalbėta, kad konservatoriai galbūt į KT nori prastumti savo atstovą Seimo narį Stasį Šedbarą, todėl dabar vilkina procesą.
Tačiau daugelis dešiniųjų „Lietuvos rytui“ neoficialiai tvirtino, kad jiems netinka būtent advokatės G.Lastauskienės kandidatūra, dėl kurios Prezidentūra vėl deramai nesitarė su valdančiaisiais.
Per dieną – du kirčiai
Ironiškas sutapimas: tą pačią dieną Seimas nepritarė prezidento siūlymui atleisti I.Žilienę iš VERT vadovo pareigų pasibaigus kadencijai. Jei parlamentas būtų tam pritaręs, G.Nausėda į jos vietą jau buvo numatęs VERT narį Renatą Pocių.
Už tai, kad I.Žilienės atleidimui būtų pritarta po pateikimo, balsavo 60 Seimo narių, prieš 11, o susilaikė net 52.
Atleidimui pasipriešino pirmiausia opozicija, tačiau kelių balsų persvarą prezidento nenaudai lėmė keletas susilaikiusių valdančiųjų Laisvės partijos narių ir konservatorių.
Niekas iš politikų viešai nesugebėjo paaiškinti, kodėl taip įvyko.
Tačiau neoficialiuose pokalbiuose tiek opozicijos atstovai, tiek ir valdantieji teigė, kad Prezidentūra nepateikė aiškių argumentų, kodėl dabartinė vadovė negali būti teikiama naujai kadencijai, o turi būti keičiama.
R.Pociaus kandidatūra parlamentarams nekliūva, bet juos suerzino esą pasipūtėliškas ir nenuoseklus Prezidentūros, nesitarusios su frakcijomis, elgesys.
Ne vienas politikas čia prisiminė istoriją su dabartiniu sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Praėjusią Seimo kadenciją G.Nausėda irgi nenorėjo skirti jo naujai valstybės kontrolieriaus kadencijai, tinkamai nepaaiškinęs argumentų, todėl iš pradžių tuometė opozicija taip pat blokavo šio pareigūno atleidimą.
Tiesa, vėliau A.Dulkys vis dėlto buvo atleistas.
Seimas ketvirtadienį vis dėlto susiėmė, kai abu klausimus pajudino iš mirties taško. Buvo pradėtos svarstyti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros. Be to, iš posto atleista I.Žilienė.
Tačiau klausimas lieka atviras: ar politikams pavyks sutarti ir išspręsti visas problemas.
