Todėl tik homeriškas juokas gali plėšyti žandus klausantis Darbo partijos samdytinio, profesionalaus politinių iškabų kolekcininko A.Guogos švento pasipiktinimo, kad „darbiečių“ vedlys V.Uspaskichas pakinkė partiją dalyti ir reklamuoti „antikovidinį“ vandenį, kurį gamina jo šeimos verslas.
Tačiau V.Uspaskichas visiškai teisus išrėžęs, kad A.Guoga, reikalaujantis jo atsistatydinimo, greičiausiai tik ieško dingsties seniai austam planui trenkti Seimo frakcijos durimis ir prisijungti tikintis posto prie valdančiųjų arba prie kokios nors naujos perėjūnų frakcijos. Beje, to ir reikėjo nuo pat pirmosios Antano ir Viktoro politinės santuokos akimirkos.
Tiesa, iš A.Guogos pareiškimų kartojant, kad V.Uspaskichas turi trauktis, nes yra „nebeadekvatus“, galima spėti, jog jis pats labai „adekvačiai“ įvertino savo pajėgumus ir nusprendė, kad gali užimti „darbiečių“ sostą. Čia, žinoma, užplūsta antrasis juoko priepuolis.
Ypač prisiminus pačių „darbiečių“ liudijimus, jog Seimo rinkimų naktį A.Guoga partijos būstinėje liepė visiems klauptis ant kelių ir dėkoti būtent jam už tai, kad jis atvedė partiją į parlamentą.
Jei šis veikėjas iki šiol buvo taip apsvaigęs, tai tikrovė greitai jį nuleido į balą. Antradienį vykusiame partijos tarybos posėdyje A.Guogos sukilimas baigėsi tuo, kad jis atiduotas svarstyti „darbiečių“ etikos sargams, kurių būsimas sprendimas daugmaž aiškus.
Tiesa, vienintelė paguoda profesionaliam kortuotojui, kad sprendimą dėl jo tarybos nariai priėmė ne triuškinančiu balsavimu – 45 prieš 30.
Nejaugi ir vėl subliūkš A.Guogos, kaip partijų griovėjo, įvaizdis? Prisiminkime, jis įkėlęs koją į Liberalų sąjūdį irgi pradėjo regzti intrigas. Ilgą laiką jam gerai sekėsi, kol nenusitaikė į partijos vadovo postą.
O kas toliau? Bet kokiu atveju A.Guoga savo įspūdingą politinių avantiūrų kolekciją papuoš nauju epizodu.
