„Artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos ir ją palaikančių Rusijos naratyvų eskalavimas“, – teigiama pranešime.
Iš viso Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio mėnesį nustatė 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lapkritį tokių atvejų fiksuota 308.
Anot kariuomenės analitikų, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais buvo Lietuvos konstitucinių pagrindų apsauga dėl Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, NATO ir Lietuvos narystė aljanse, mūsų šalies užsienio politika, energetika ir ekonomika.
„Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį visuomenei, mažinant Lietuvos Respublikos piliečių lojalumą valstybei, menkinant pasitikėjimą aukščiausiomis šalies vadovybės institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje“, – pabrėžė kariuomenė.
Gruodį, artėjant 30-osioms Sausio 13-osios metinėms ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio Sausio 13-osios byloje paskelbimui, priešiškoje informacinėje erdvėje suaktyvėjo Kremliaus naratyvų eskalavimas, teigia specialistai.
„Daugiausia skleista informacija apie Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą dėl neva neteisėto Sausio 13-osios bylos teisėjų nuosprendžio ir kreipimosi į Interpolo struktūras dėl tarptautinio arešto orderio išdavimo agresiją vykdžiusiems asmenims. Taip pat eskaluotas „savi šaudė į savus“ naratyvas, teigiant, kad Lietuvos valdžia neva neteisėtai apkaltino sovietų kariškius, siekdama nuslėpti savo prisidėjimą prie civilių žūties“, – pažymėjo jie.
Taip pat buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teisme už dalyvavimą Sausio įvykiuose nuteisti buvę sovietų karininkai Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas yra nekalti, o pats bylos nagrinėjimas vadintas gėdingu.
Dezinformacijos skleidėjai reagavo į Prezidentūroje vykusią konferenciją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo – Ribentropo paktas 1939–1989–2020” bei Lietuvą kaltino istorinio revizionizmo vykdymu ir „tikrosios“ Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu.
Lietuvai priešiškoje informacijoje taip pat neigiama SSRS atsakomybė sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei nepripažįstama 1944 metais įvykusi sovietų okupacija.
Paskutinįjį 2020 metų mėnesį dezinformacija aktyviai buvo skleidžiama ir dėl Karo policijos įstatymo pataisų.
„Skleidžiama dezinformacija ir klaidinančiomis manipuliacijomis formuotas priešiškas naratyvas, teigiantis, jog Karo policija bus paversta nauja institucija represijoms prieš Lietuvos piliečius vykdyti, protestams malšinti bei priverstiniam šalies žmonių skiepijimui vykdyti“, – rašoma kariuomenės pranešime.
Analitikų teigimu, gruodį ir toliau buvo stebimas didelis neigiamos informacijos kiekis NATO ir Rusijos konfrontacijos tema.
„Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pabrėžus Juodosios jūros regiono svarbą NATO ir glaudų bendradarbiavimą su šio regiono šalimis – Aljanso partnerėmis Ukraina ir Sakartvelu, Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie agresyvias NATO provokacijas ir siekį dominuoti Juodosios jūros regione“, – aiškina Strateginės komunikacijos departamentas.
Pasak departamento, televizijos eteryje buvo teigiama, kad atėjo metas Vakarams parodyti Rusijos galią ir stabdyti jų agresiją panaudojant branduolinius ginklus. Baltijos šalys šiame kontekste įvardintos kaip NATO militarizacijos centrai prie Rusijos sienų, o Lenkija kaltinta diversantų rengimu.
Šiuo laikotarpiu intensyvios ir toliau išliko Lietuvos-Rusijos ir Lietuvos-Baltarusijos santykių temos, kuriose siekiama formuoti neigiamą Lietuvos įvaizdį, teigiama, kad Baltijos šalys ir Lenkija kišasi į Baltarusijos vidaus politiką, primeta išorinį valdymą ir destabilizuoja politinę padėtį.
Dezinformacijoje Lietuva vadinama rusofobiška valstybe, kurios agresyvi politika Rusijos atžvilgiu stiprės.
Gruodį taip pat buvo įvykdyta ir plataus masto kibernetinė ataka, kurios metu neteisėtai prisijungta prie 22 valstybinių institucijų tinklalapių, į juos patalpintos melagingos žinios.
„Gruodžio 9 d. pasinaudojant Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos darbuotojo e. pašto adresu išsiųstas melagingas pranešimas (angl. spoofed email) apie neva patikslintus karo prievolininkų sąrašus. Gruodžio 10 d. melagingo turinio informacija neteisėtai patalpinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto svetainėje apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą oficialų Lenkijos asmenį“, – praneša analitikai.
Melagingas turinys apie Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimą buvo išplatintas ir imituojant Šiaulių informacinio portalo laišką, kibernetinės atakos, kurioje siųstas didelis kiekis „Trojan Emotet“ virusu užkrėstų elektroninių laiškų, sulaukė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
