Ar tokio „Voronežo bombardavimo“ elementų nėra ir Lietuvos veiksmuose bandant kenkti Baltarusijos režimui?
Kelių šimtų druskininkiečių, dirbančių sankcijomis prigriebtoje sanatorijoje „Belorus“, raudos, kurias paskubomis mėginama užgesinti įvairiomis išmokomis, – tobula dovana kaimynų propagandai ir „Voronežo bombardavimo“ pavyzdys.
Taip, galima suprasti, kad „Belorus“ automatiškai patenka po visos ES sankcijų volu.
Bet ar Vilnius negalėjo to numatyti iš anksto ir sugalvoti kokio nors problemos sprendimo?
Negana to, pati Lietuva kol kas nesiryžta taikytis į režimui daug svarbesnes įmones, nuo kurių labiau priklauso ir mūsų ekonomika. O ta tvyranti nežinia meta dviprasmybės ir nenuoseklumo šešėlį ant visos mūsų politikos.
O kokį šešėlį meta Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) susikirtimas dėl to, kaip vadinti Baltarusiją?
G.Landsbergio vadovaujama URM, gavusi Baltarusijos prezidente dalies politikų tituluojamos S.Cichanouskajos prašymą nebevadinti jos šalies Baltąja Rusija, o pakrikštyti, pavyzdžiui, Baltąja Rusia, oficialiai jį persiuntė VLKK.
Vien jau tokie mūsų užsienio politikos strategų užmojai atrodo kaip komiškas bandymas imtis juodosios magijos ir burtų prieš A.Lukašenką, kurio kol kas nepavyksta išvyti kitais būdais.
Juolab kad kaimyninės valstybės perkrikštijimas neparengtas nei politiškai, nei kaip nors kitaip – net tiksliai neaišku, kaip norima vadinti Baltarusiją.
Kita vertus, lietuviams pervadinti valstybes – ne naujiena. Antai jau oficialiai įteisintas Sakartvelas vietoj Gruzijos, nors pastarojo pavadinimo neatsisakė nei daugelis gruzinų, nei kitų pasaulio šalių.
