Istorijos dūžiai sausio 15-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1971 m. gimė baleto artistė, Nacionalinės premijos laureatė Eglė Špokaitė.<br>LR nuotr.
1971 m. gimė baleto artistė, Nacionalinės premijos laureatė Eglė Špokaitė.<br>LR nuotr.
1994 m. Baltarusijos sostinėje Minske buvo sulaikyti Lietuvoje uždraustos Lietuvos komunistų partijos lyderiai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius. M. Burokevičius, SSRS kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų padedamas, iš Lietuvos pabėgo tuoj po 1991 m. Rugpjūčio pučo – rugpjūčio 22 dieną. Tą pačią dieną buvo duota sankcija LKP vadovus sulaikyti.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1994 m. Baltarusijos sostinėje Minske buvo sulaikyti Lietuvoje uždraustos Lietuvos komunistų partijos lyderiai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius. M. Burokevičius, SSRS kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų padedamas, iš Lietuvos pabėgo tuoj po 1991 m. Rugpjūčio pučo – rugpjūčio 22 dieną. Tą pačią dieną buvo duota sankcija LKP vadovus sulaikyti.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1947 m. gimė popdainininkas, dainų tekstų autorius Stasys Povilaitis. Mirė 2015 m.<br>M.Vizbelio nuotr.
1947 m. gimė popdainininkas, dainų tekstų autorius Stasys Povilaitis. Mirė 2015 m.<br>M.Vizbelio nuotr.
1991 m. atkurtas Lietuvos Respublikos apdovanojimas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo tos pačios dienos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti žuvusieji už laisvę Sausio 13‑ąją. 1919 m. liepos mėn. įsteigtas ordinas „Už Tėvynę“ 1920 metais buvo pavadintas Vyties Kryžiumi, 1927–1930 metais teiktas kaip Vyties Kryžiaus ordinas.
1991 m. atkurtas Lietuvos Respublikos apdovanojimas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo tos pačios dienos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti žuvusieji už laisvę Sausio 13‑ąją. 1919 m. liepos mėn. įsteigtas ordinas „Už Tėvynę“ 1920 metais buvo pavadintas Vyties Kryžiumi, 1927–1930 metais teiktas kaip Vyties Kryžiaus ordinas.
2001 m. pradėjo veikti angliškoji „Wikipedia“. San Diego mieste Kalifornijos valstijoje ją įkūrė Lawrence‘as Markas Sangeris ir Jimmy Walesas.<br>123rf
2001 m. pradėjo veikti angliškoji „Wikipedia“. San Diego mieste Kalifornijos valstijoje ją įkūrė Lawrence‘as Markas Sangeris ir Jimmy Walesas.<br>123rf
1759 m. Londone lankytojams duris atvėrė Britų muziejus.<br>123rf
1759 m. Londone lankytojams duris atvėrė Britų muziejus.<br>123rf
1941 m. sudaryta Švenčionių apskritis.<br>M.Kulbio nuotr.
1941 m. sudaryta Švenčionių apskritis.<br>M.Kulbio nuotr.
1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje AT Prezidiumo pirmininku vietoj Vytauto Astrausko išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje AT Prezidiumo pirmininku vietoj Vytauto Astrausko išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 15, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1582 m. Abiejų Tautų Respublika  ir Rusija pasirašė dešimties metų paliaubas ir atkūrė iki Livonijos karo buvusią padėtį. Zapolskij Jamo sutartimi Livonija atiteko Lenkijai ir Lietuvai. Nuo 1558-ųjų su Rusija vykęs karas kitais metais baigėsi.  

1919 m. Sovietų Rusijos kariuomenei veržiantis gilyn į Lietuvą paskelbta iš Rusijos grįžusių kariškių mobilizacija. Į šaukimo punktus atvyko apie 400 karininkų.

1923 m. naktį per pūgą lietuvių sukilėliai puolė Klaipėdą. Didžiausios kautynės vyko prie Klaipėdos Sendvario, 3 val. ryto jis buvo užimtas. Užėmus Klaipėdos centrą prancūzų karinė įgula pasidavė. Per Klaipėdos sukilimą žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras ir 12 lietuvių. Kai kurie istorikai Klaipėdos krašto sukilimą vertina kaip vieną drąsiausių ir sumaniausių Lietuvos Respublikos vyriausybės žingsnių.

1933 m. Kaune įsteigta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga. Veikė  iki 1940 m.

1941 m. sudaryta Švenčionių apskritis.

1947 m. partizanų Tauro apygardos vado Antano Baltūsio ir jo pavaduotojo Alfonso Vabalo bunkeryje prie Pilviškių, Nadrausvėje, įvyko Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) suvažiavimas. Jo vieta ir laikas (planuotas sausio 18 d. Kaune) buvo pakeista atskleidus infiltruoto saugumo agento Juozo Markulio išdavystę. Suvažiavime buvo nutarta BDPS perorganizuoti. Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo būstinė iš Vilniaus buvo perkelta į Tauro apygardą.

1959 m. Sovietų Sąjungoje vyko visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis, Lietuvoje tuo metu gyveno 2 mln. 696 tūkst. 700 žmonių.

1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje AT Prezidiumo pirmininku vietoj Vytauto Astrausko išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas.

1990 m. uždrausta SSRS kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, dalyvauti balsavime renkant Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietinių Tarybų deputatus.

1991 m. atkurtas Lietuvos Respublikos apdovanojimas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo tos pačios dienos Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti žuvusieji už laisvę Sausio 13‑ąją. 1919 m. liepos mėn. įsteigtas ordinas „Už Tėvynę“ 1920 metais buvo pavadintas Vyties Kryžiumi, 1927–1930 metais teiktas kaip Vyties Kryžiaus ordinas.

1994 m. Baltarusijos sostinėje Minske buvo sulaikyti Lietuvoje uždraustos Lietuvos komunistų partijos lyderiai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius. M. Burokevičius, SSRS kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų padedamas, iš Lietuvos pabėgo tuoj po 1991 m. Rugpjūčio pučo – rugpjūčio 22 dieną. Tą pačią dieną buvo duota sankcija LKP vadovus sulaikyti.

Įvykiai pasaulyje

1559 m. Anglijos karaliene karūnuota Elizabeth I. Valdė iki 1603 m., buvo viena ilgiausiai valdžiusių ir garsiausių Anglijos valdovių.

1759 m. Londone lankytojams duris atvėrė Britų muziejus.

1826 m. Paryžiuje išėjo pirmasis satyrinio savaitraščio „Le Figaro“numeris. 1866 m. tapo dienraščiu. Tai yra ilgiausiai einantis Prancūzijos laikraštis.

1919 m. Berlyne suimti ir sušaudyti mėnesio pradžioje kilusio Spartako sąjungos sukilimo vieni vadovų  Rosa Luxemburg ir Karlas Liebknechtas.

1943 m. Arlingtone prie Vašingtono baigtas statyti JAV gynybos departamento pastatas, dėl penkiakampio formos vadinamas Pentagonu.

2001 m. pradėjo veikti angliškoji „Wikipedia“.  San Diego mieste Kalifornijos valstijoje ją įkūrė Lawrence‘as Markas Sangeris ir Jimmy Walesas.

Gimė

1622 m. – prancūzų dramaturgas ir  aktorius, prancūzų vadinamųjų papročių ir charakterių komedijos pradininkas ir pagrindinis kūrėjas Molière’as. Mirė 1673 m.

1771 m. – kunigas, vienuolis, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Mirė 1849 m.

1891 m. – rusų poetas ir eseistas, vienas žymiausių XX a. rusų poetų Osipas Mandelštamas. Žuvo 1938 m. kalinių persiuntimo lageryje.

1893 m. – ekonomistas, Šiaulių burmistras Jackus Sondeckis (Sonda). Mirė 1989 m.

1895 m. – dainininkė, operos solistė Adelė Galaunienė. 1920 m. pirmajame Operos vaidyklos spektaklyje G.Verdi  „Traviata“ atliko Violetos vaidmenį. Mirė 1962 m.

1918 m. – Egipto politikas Gamalis Abdelis Nasseras. Sukūrė politinės doktrinos naserizmo, kuris tapo viena svarbiausių arabų socializmo ideologijų, pagrindus, išprovokavo karus su Izraeliu. Mirė 1970 m.

1929 m. – JAV afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas, baptistų pastorius Martinas Lutheris Kingas. Pilietinio nepaklusnumo akcijomis ir kitomis taikiomis priemonėmis siekė panaikinti rasinę segregaciją ir diskriminaciją. Nušautas 1968 m. Sausio 15-oji – M. L.Kingo gimimo diena – 1986 metais buvo įtraukta į JAV valstybinių švenčių sąrašą.

1947 m. – popdainininkas, dainų tekstų autorius Stasys Povilaitis. Mirė 2015 m.

1966 m. – aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis. Mirė 2006 m.

1971 m. – baleto artistė, Nacionalinės premijos laureatė Eglė Špokaitė.

Mirė

1959 m. – rašytojas, ryškiausias impresionizmo stiliaus lietuvių prozininkas Ignas Šeinius (69 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.