„Gilesnė diskusija buvo Baltarusijos klausimu, Lietuvos ilgalaikiai interesai santykiuose su šia šalimi mums labai svarbūs. Diskusijoje dalyvavę ekspertai pasidalino savo įžvalgomis, sutarta, kad parama Baltarusijos pilietinei visuomene, demokratiniams procesams yra labai svarbu, grįžta prie minties, kad reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“, – po susitikimo sakė A. Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjos, susitikime taip pat buvo aptartas klausimas dėl Astravo atominės jėgainės, patarėja akcentavo, kad „Astravo sauga tapo ne vien Lietuvos galvos skausmu, tai bendras europinis klausimas“.
„Visi Europos Sąjungos vadovai pritaria, kad Europos Komisija vėlgi turėtų žiūrėti teisinius aspektus, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros į ES rinką. Jei Lietuva neįsileis, tai nereiškia, kad ji nepateks per kitas šalis. Turime čia užtikrinti, kad kažkoks sprendimas ES mastu būtų rastas tikimės, kad artimiausiu metu EK pateiks savo analizės parametrus ir siūlymus, ką galima daryti šituo klausimu“, – sakė A. Skaisgirytė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad kai tik leis aplinkybės, vyks į Latviją toliau derėtis dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuvai siekiant visiškai blokuoti Astravo elektros energiją. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių kol kas nepatvirtino naujos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra.
„Mūsų pozicija labai aiški, kad dėl metodikos sutarta nėra, dabar turime kvietimą iš Latvijos tiek premjero, tiek ministro, pirmai progai pasitaikius, kai leis situacija, atvykti į Latviją susitikti, tą ketiname greitai daryti, ir manau, kad pirmų susitikimų metu bus paklotas pamatas tolesnėms deryboms“, – sakė G. Landsbergis.
Anot jo, „buvusi Vyriausybė gal nebuvo iki galo aiškiai perdavusi žinios, kad mes traktuojame, kad tai nėra pabaiga, kad metodika nėra suderėta“.
„Mes pabrėžiame, kad metodika yra vienas iš esminių ir strateginių dalykų, dėl kurių mes turime turėti sutarimą, Lietuvos infrastruktūra neturi būti naudojama Astravo elektros energijos pardavimui“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Prezidentūroje penktadienį prezidento G. Nausėdos iniciatyva vyko pirmasis Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdis – buvo tariamasi dėl konsensusu grįstos Lietuvos užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo plano.
Pasak A. Skaisgirytės, šis formatas inicijuotas, nes „prezidentas G. Nausėda siekia Lietuvos interesus ginančios užsienio politikos, kuri remtųsi nacionaliniu konsensusu“.
„Tam jis siūlo sustiprinti institucijų, kurios veikia užsienio politikos srityje, koordinavimą, bendrą darbą ir pozicijų aptarimą. Ta proga jis sutelkė neformalią užsienio politikos koordinacinę tarybą, kurioje vyksta ir politikų, ir ekspertų diskusijos užsienio politikos klausimais“, – pažymėjo patarėja.
Per pirmą posėdį daugiausia dėmesio skirta situacijai Baltarusijoje aptarti, taip pat svarstytos šių metų nacionalinio saugumo, NATO, ES, Rytų partnerystės politikos darbotvarkės, Astravo AE grėsmės valdymo programa, pranešė Prezidentūra.
Tokius susitikimus žadama rengti, atsižvelgiant į būtinybę ir užsienio politikos prioritetus.
Nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su prezidentu dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis ir Seimo Europos reikalų komiteto vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Diskusijoje dalyvavo ir Europos Rytų šalių politikos ekspertai: Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.
