Istorijos dūžiai sausio 18-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1401 m. Vilniuje Vytautas Didysis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai priėmė aktą, kuriuo buvo juridiškai patvirtintas LDK savarankiškumas ir kuris reiškė naują santykių su Lenkija etapą.<br>M.Patašiaus nuotr.
1401 m. Vilniuje Vytautas Didysis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai priėmė aktą, kuriuo buvo juridiškai patvirtintas LDK savarankiškumas ir kuris reiškė naują santykių su Lenkija etapą.<br>M.Patašiaus nuotr.
1701 m. Brandenburgo kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas III Karaliaučiaus katedroje vainikavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I.
1701 m. Brandenburgo kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas III Karaliaučiaus katedroje vainikavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I.
2007 m. Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Joje numatyta pastatyti naują branduolinę jėgainę, kuri galėtų tenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių energetinius poreikius, planuota Lietuvos aukštos įtampos tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais, o Baltijos šalių elektros energijos rinką integruoti į Europos Sąjungos šalių rinkas.<br>T.Bauro nuotr.
2007 m. Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Joje numatyta pastatyti naują branduolinę jėgainę, kuri galėtų tenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių energetinius poreikius, planuota Lietuvos aukštos įtampos tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais, o Baltijos šalių elektros energijos rinką integruoti į Europos Sąjungos šalių rinkas.<br>T.Bauro nuotr.
1882 m. gimė anglų rašytojas, knygų apie Mikę Pūkuotuką autorius Alanas Alexanderis Milne’as. Mirė 1956 m.<br>Stopkadras
1882 m. gimė anglų rašytojas, knygų apie Mikę Pūkuotuką autorius Alanas Alexanderis Milne’as. Mirė 1956 m.<br>Stopkadras
1994 m. Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. 1998 m. jai suteiktas lietuvių partizanų vado generolo Jono Žemaičio vardas.<br>D.Umbraso nuotr.
1994 m. Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. 1998 m. jai suteiktas lietuvių partizanų vado generolo Jono Žemaičio vardas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 18, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1401 m. Vilniuje Vytautas Didysis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai priėmė aktą, kuriuo buvo juridiškai patvirtintas LDK savarankiškumas ir kuris reiškė naują santykių su Lenkija etapą. Analogišką dokumentą kovo mėn. patvirtino Lenkijos karaliaus taryba Radome. Vilniaus–Radomo susitarimas buvo  kompromisas tarp savarankiškos Lietuvos valstybės gyvavimą gynusio Vytauto ir LDK inkorporacijos planus puoselėjusios Lenkijos. Sudarydama šį  susitarimą Lietuvos bajorija pasireiškė kaip jėga, turinti juridinę galią spręsti valstybės reikalus.

1994 m. Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. 1998 m. jai suteiktas lietuvių partizanų vado generolo Jono Žemaičio vardas.

2007 m.  Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Joje numatyta pastatyti naują branduolinę jėgainę, kuri galėtų tenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių energetinius poreikius, planuota Lietuvos aukštos įtampos tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais, o Baltijos šalių elektros energijos rinką integruoti į Europos Sąjungos šalių rinkas.

Įvykiai pasaulyje

1654 m. Zaporožės kazokų etmono Bohdano Chmelnyckio sušauktas Ukrainos kazokų suvažiavimas Perejaslave  nutarė Ukrainą prijungti prie Rusijos, o Rusijos carą Aleksejų Michailovičių pripažino Ukrainos valdovu. Prijungimas teisiškai buvo įformintas kovą caro aktais. Dėl Perejaslavo rados priimtų sprendimų Rusija tais pačiais metais pradėjo karą prieš Abiejų Tautų Respubliką. Dauguma dabartinių ukrainiečių istorikų mano, kad Perejaslavo rada buvo B.Chmelnyckio politinė klaida.

1701 m. Brandenburgo kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas III Karaliaučiaus katedroje vainikavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Karaliaus titulą gavo už paramą ginklais Šventosios Romos imperatoriui Leopoldui I per Ispanijos įpėdinystės karą. Pabrėždamas naujos Prūsijos karalystės ryšį su prūsų ir lietuvininkų žemėmis vainikavimo iškilmių vieta pasirinko Karaliaučių. Tarptautiniu mastu Prūsijos karalystė buvo pripažinta 1713 m. sudarius Utrechto taiką.

1871 m. Versalio rūmuose, Prūsijai laimint karą su Prancūzija, Prūsijos karalius Vilhelmas I paskelbtas Vokietijos imperatoriumi ir įkurta Vokietijos imperija su sostine Berlynu. Imperiją sudarė 23 monarchijos (iš jų 4 karalystės – Bavarija, Prūsija, Saksonija ir Viurtembergas), 3 laisvieji miestai ir iš Prancūzijos atimtas Elzasas.

1918 m. sausio 18–19 d. Petrograde vyko pirmasis ir vienintelis Rusijos Steigiamojo susirinkimo posėdis. Jis turėjo nustatyti Rusijos valstybinę santvarką. Rinkimus į Steigiamąjį susirinkimą buvo laimėję dešinieji eserai. Palaikomi kairiųjų eserų bolševikai sausio 19-osios naktį susirinkimą paliko, išardydami kvorumą. Likę deputatai parengė deklaraciją, kuria Rusija turėjo būti paskelbta demokratine federacine respublika, tačiau Rusijos centrinio vykdomojo komiteto dekretu Steigiamasis susirinkimas buvo paleistas. Rusija prarado parlamentinės raidos galimybę. Vasarą bolševikų partija tapo vienvalde Rusijos partija.

1919 m. Paryžiuje prasidėjo konferencija, kuri turėjo parengti Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių taikos sutartis su pralaimėjusiomis valstybėmis. Vokietija ir jos sąjungininkės į konferenciją pakviestos tik parengus sutarčių projektus, Rusija dėl joje vykstančio pilietinio karo į konferenciją nebuvo kviesta. Paryžiaus taikos konferencija su pertraukomis vyko iki 1920 m. sausio 21 d.

1943 m. vokiečiams atitraukus dalį savo pajėgų prie Stalingrado SSRS kariuomenė pralaužė Leningrado blokadą ir atkūrė 8–10 km pločio susisiekimą su miestu sausuma.

Gimė

1828 m. – lenkų kalba rašiusi poetė ir vertėja, pirmoji moteris, minima lietuvių literatūros istorijoje, Karolina Praniauskaitė. Mirė 1859 m.

1882 m. – anglų rašytojas, knygų apie Mikę Pūkuotuką autorius Alanas Alexanderis Milne’as.  Mirė 1956 m.

1897 m. – etnografas ir fotografas Balys Buračas. Keliaudamas po Lietuvą fotografavo liaudies smulkiosios architektūros paminklus, kryžius, tautodailės dirbinius, išliko apie 11 tūkst. jo užfiksuotų negatyvų. Užrašė daugiau kaip 3500 dainų, 200 raudų, paliko 800 papročių aprašymų. Sudarė daugiau kaip 3600 margučių kolekciją. Mirė 1972 m.

1898 m. – brigados generolas Jonas Černius. Buvo Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas, 1939 m. kurį laiką vadovavo Lietuvos vyriausybei. Per Antrąjį pasaulinį karą atsisakė bendradarbiauti su vokiečių okupacine valdžia, dirbo Kupiškio malūno direktoriumi. Mirė 1977 m.

Mirė

1916 m. – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, vienas lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkų Česlovas Sasnauskas (48 m.).

1918 m. – vienas žymiausių knygnešių Jurgis Bielinis (71 m.). Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, sukūrė jos platinimo tinklą, išugdė daug knygnešių ir švietėjų.

1956 m. tremtyje Rusijoje mirė paskutinis prieškario Estijos prezidentas Konstantinas Pätsas (81 m.).  Palaikai 1990 m. perlaidoti Talino kapinėse.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.