Buvusio Seimo kadencijos pabaigoje visas būrys parlamentarų, tarp kurių dominavo tuometės opozicijos atstovai, pateikė įstatymo projektą, kuris bylojo, kad policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai, kovojantys su pandemija priešakinėse fronto linijose, visą karantino laikotarpį turėtų gauti nuo 60 iki 100 proc. pareiginės algos siekiančius priedus.
Toks politikų dėmesys pareigūnams, be abejo, buvo susijęs su noru įsiteikti nemažam būriui balsuotojų prieš Seimo rinkimus.
Tačiau dabartinė Vyriausybė, kaip ir ankstesnė, tam nepritaria – esą pinigų pareigūnams jau ir taip skiriama pakankamai, o daugiau jų nėra.
Rėmė ir būsimos ministrės
Pagrindinis tokių Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų stūmėjas buvo Mišriai Seimo narių grupei priklausęs buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
Kartu su juo dokumentą pasirašė dar beveik keturios dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, tarp jų – dabartinės vidaus reikalų ir finansų ministrės konservatorės Agnė Bilotaitė bei Gintarė Skaistė, taip pat tuometė vidaus reikalų ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
Projektas atsirado vykstant audringiems ginčams dėl tokių priemokų medikams ir kitiems iš biudžeto apmokamiems asmenims, tiesiogiai susiduriantiems su pandemija. Aistras kurstė ir paaiškėję faktai, kad aukšti ministerijų valdininkai sau pasiskyrė solidžias priemokas esą už kovą su virusu.
Vėl pabandė pajudinti
Tiesa, darbą baigianti Sauliaus Skvernelio vairuojama Vyriausybė šio projekto oficialiai net nesvarstė, tik buvo pradėjusi jo derinimo tarp įvairių institucijų bei ministerijų procedūrą.
Tačiau įstatymo iniciatoriai nenurimo ir po Seimo rinkimų.
V.Bakas ir naujuoju NSGK vadovu tapęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas gruodžio pradžioje kreipėsi į ant lagaminų sėdinčią valstiečių Vyriausybę, kad ji pagaliau apsispręstų dėl projekto.
Tačiau iš tiesų šis kreipimasis buvo adresuotas naujajai Vyriausybei, kuri jau buvo suformuota ir oficialiai darbą pradėjo po poros dienų nuo kreipimosi.
Bet tik šiomis dienomis Vyriausybės biurokratinis aparatas, skatinamas dėl tokio delsimo ėmusio priekaištauti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, ėmė iš naujo atrajoti priemokas statutiniams pareigūnams numatantį projektą. Bet ne jų naudai.
Pavyzdžiui, A.Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija, dar praėjusią kadenciją nepritarusi pataisoms, tą patį pakartojo ir praėjusią savaitę – esą pareigūnai, tiesiogiai susiduriantys su pandemija, jau gauna priemokas, skirtas dar prieš pirmąjį karantiną.
Taigi, anot ministerijos atstovų, verčiau reikia tobulinti pareigūnų tarnybos santykius, kaip numatyta Vyriausybės programoje.
Priminė net Konstituciją
Projektui nepritaria ir Finansų ministerija. Ji pareiškė, kad priėmus pataisas tik už darbą pirmojo karantino metu pareigūnams reikėtų sumokėti apie pusšimtį milijono eurų, bet tam naujų lėšų šių metų biudžete nėra numatyta.
Atitinkamai skamba ir Vyriausybės nutarimo projektas, kuris neseniai iš naujo registruotas: įstatymo pataisos netikslingos, nes pareigūnai jau ir taip skatinami už darbą karantino metu.
Be to, esą būtų neteisinga taip išskirti tik vieną socialinę grupę – statutinius pareigūnus.
Be to, Vyriausybė perspėjo, kad toks teisės aktas netgi pažeistų Konstituciją, nes negali būti priimami įstatymai, kuriems įgyvendinti arba nėra pinigų, arba jų yra nepakankamai.
