Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1564 m. mūšyje Vitebsko apskrityje prie Dauguvos intako Ulos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo ir lauko etmono Grigaliaus Chodkevičiaus, sumušė Rusijos (Maskvos) kariuomenę. Ulos mūšis ir netrukus po jo įvykęs Oršos mūšis LDK kariuomenę išgarsino visoje Europoje. Po šių pergalių Livonijos kare buvo sustabdytas Rusijos veržimasis į Lietuvą.
1797 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė ketvirtąją Sankt Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino Abiejų Tautų Respublikos trečiąjį padalijimą ir panaikino jos valstybingumo likučius. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio sosto atsisakymo 1795 m. lapkričio 25 d. aktas.
1993 m. priimtas Prezidento įstatymas. Išėjusiam iš valstybės tarnybos Prezidentui, pagal įstatymą, iki gyvos galvos paliekamas Prezidento vardas, nustatoma 50 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio pensija, suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, apsauga ir transportas. 1993 m. biudžete buvo pirmą kartą numatytos išlaidos Prezidento institucijai: rezidencijoms Vilniuje ir Palangoje, darbo užmokesčiui, atstovavimui šalies viduje ir užsienyje, aptarnaujantiems padaliniams, taip pat specialios paskirties lėktuvui ir dviem automobiliams.
1998 m. Lietuvos Prezidento dekretu antisovietinio pasipriešinimo vadams Jonui Žemaičiui ir Adolfui Ramanauskui–Vanagui suteikta dimisijos brigados generolo laipsniai.
Įvykiai pasaulyje
1788 m. Australijoje, Naujajame Pietų Velse 759 kalinių grupė ir jų priežiūrai skirta administracija įkūrė pirmąją britų gyvenvietę, kuri davė pradžią Sidnėjaus miestui. Jamesas Cookas rytinę Australijos pakrantę atrado ir Didžiosios Britanijos valda paskelbė 1770 m. Sausio 26-ąją Australijoje švenčiama nacionalinė šventė – Australijos diena.
1924 m. Sankt Peterburgas Rusijos bolševikų vado Vladimiro Lenino garbei pervardintas Leningradu.
1926 m. škotų inžinierius ir išradėjas Johnas Logie Bairdas Londone pirmasis viešai pademonstravo veikiantį televizorių.
1934 m. Berlyne Lenkija ir Vokietija dešimčiai metų pasirašė nepuolimo paktą. Buvo numatyta, kad pranešus prieš šešis mėnesius jį galima denonsuoti bet kada. Vokietija tai padarė 1939 m. balandį.
1950 m. įsigaliojo Indijos Steigiamojo Susirinkimo 1949 m. priimta konstitucija, kuri Indiją paskelbė parlamentine respublika. Indijoje švenčiama nacionalinė šventė – Respublikos diena.
1953 m. Briuselyje 17 šalių sudarė pirmąją Muitinių bendradarbiavimo tarybą. Nuo 1983 m. sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitinių diena.
1983 m. paleista pirmoji JAV kosminė observatorija IRAS infraraudonajai dangaus kūnų spinduliuotei tyrinėti.
1993 m. Čekijos Respublikos prezidentu išrinktas Vaclavas Havelas. 1998 m. perrinktas antrai kadencijai.
Gimė
1880 m. – JAV karo veikėjas, armijos generolas Douglasas MacArthuras. Per Antrąjį pasaulinį karą nuo 1941 m. vadovavo JAV ginkluotosioms pajėgoms Tolimuosiuose Rytuose, vėliau – Sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms Ramiojo vandenyno pietvakariuose, JAV ginkluotosioms pajėgoms Ramiajame vandenyne. Mirė 1964 m.
1892 m. – teatro režisierius ir pedagogas, Lietuvos profesionaliojo teatro vienas pradininkų Antanas Sutkus. Mirė 1968 m.
1918 m. – Rumunijos prezidentas Nicolae Ceauşescu. Nuo 1965 m. vadovavo Rumunijos komunistų partijai, įtvirtino net palyginti su kitomis socialistinio bloko šalimis griežtą policinį režimą, savo asmens kultą, vykdė gana nepriklausomą užsienio politiką. Sukilusių rumunų sušaudytas 1989 m.
1956 m. – grafikas, Nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas.
Mirė
1943 m. kalėjime mirė rusų genetikas, botanikas ir geografas, vienas šiuolaikinės selekcijos pagrindėjų Nikolajus Vavilovas (55 m.). Buvo surinkęs didžiulę – daugiau kaip 300 tūkst. pavyzdžių – žemės ūkio augalų kolekciją, nustatė jų kilmės centrus. Sovietų valdžios apkaltintas Mendelio ir Morgano genetikos propagavimu 1940 m. buvo suimtas ir nuteistas sušaudyti, vėliau nuosprendis pakeistas 20 metų kalėjimo.
