Skambioje byloje – prisipažinimai dėl ramybės

Įtarimų dėl kyšininkavimo sulaukę dešimtys medikų turėjo du kelius: pasakyti tai, ką nori išgirsti tyrėjai, arba keletą metų įrodinėti savo tiesą. Vieni jau pamiršo sumokėtas baudas, kitų po šešerių metų tyrimo dar laukia ilgas teismo procesas.

Apie medikų korupciją pradėjus kalbėti pareigūnams, įvairių šalies ligoninių traumatologai pusmetį vaikščiojo į apklausas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apie medikų korupciją pradėjus kalbėti pareigūnams, įvairių šalies ligoninių traumatologai pusmetį vaikščiojo į apklausas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aistė Kurauskaitė

Jan 26, 2021, 12:13 PM

Apie didžiulę medikų korupciją prieš keletą metų garsiai ėmę kalbėti pareigūnai ją bandė iliustruoti milžiniška byla su šimtu įtariamųjų.

Tačiau atrodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir prokurorai didžiulėje byloje ėmė klimpti patys, – po penkerių metų tyrimo ji dar nepasiekė teismo, o tyrėjų tikslai ir darbo metodai teisininkams kelia vis daugiau klausimų.

Gydytojui gaila laiko

Net 80 kyšininkavimu apkaltintų medikų jau sumokėjo baudas ir išvengė ilgo teismo proceso. Jie pripažino savo kaltę, tik ar iš tiesų ta kaltė buvo?

„Lietuvos ryto“ kalbinti medikai neslėpė tai padarę tik dėl teisėsaugos pareigūnų spaudimo ir noro kuo greičiau užbaigti nemalonią istoriją.

„Kad aš tokiems dalykams pardavinėčiau savo brangų gyvenimo laiką, geriau jau prisipažinsiu bet ką“, – sakė žinomas gydytojas, buvęs sveikatos apsaugos viceministras Eduardas Bartkevičius.

Įkliuvo dėl dviejų papildų

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2017 metais paskelbė, kad chirurgas iš bendrovės „Valentis Pharma“ vadybininkų per kelis kartus gavo 2334 eurus. Teismo sprendimu gautus pinigus E.Bartkevičius turėjo grąžinti valstybei, jam paskirta 2259 eurų bauda.

Tuomet Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbusiam E.Bartkevičiui bendravimas su STT pareigūnais paliko itin slogų įspūdį: „Tai asociali organizacija ir žemo intelekto asocialūs jos darbuotojai.“

Į šios tarnybos akiratį E.Bartkevičius, kaip ir dešimtys kitų gydytojų, pateko dėl sąnariams skirtų preparatų „Versan Fluid“ ir „Versan Fluid Uno“.

Prokurorai nustatė, kad 2014 metais medikai pacientams suleisdavo papildų „Versan Fluid“, kurie vaistinėje kainavo apie 44 eurus, ir „Versan Fluid Uno“, kurių kaina vaistinėje siekė 175 eurus.

Jais prekiavusios farmacijos bendrovės vadybininkai šių gaminių galėjo įsigyti pigiau, vėliau per medikus juos perparduodavo pacientams. Byloje teigiama, kad nuo oficialios kainos likusią sumą farmacijos bendrovės vadybininkai pasidalindavo su medikais.

Bauda – tik dėl pliuso?

„Šių preparatų kainos vaistinėse buvo smarkiai iškeltos, o mes paprastai už kiek juos įsigydavome, už tiek pacientams ir parduodavome. Bet negi šiems pareigūnams tai paaiškinsi? Jiems reikėjo užsidėti pliusą, kad ką nors nubaudė“, – kalbėjo baudą jau sumokėjęs E.Bartkevičius.

Kai kurie kolegos tuomet stebėjosi, kodėl ilgametis medikas pripažino savo kaltę. Tuomet jis atsakydavo: „Pažiūrėsime po ketverių metų.“

„Ketveri metai praėjo, dabar ši istorija man jau kelia juoką, o jie tampomi iki šiol, ir nežinia, kiek metų dar aiškinsis teisme. Tai kas laimėjo?“ – svarstė E.Bartkevičius. Jam, nors ir pripažinusiam kaltę, su STT pareigūnais teko bendrauti apie pusę metų.

Ilgametis medikas teigė tuomet jau nebegalvojęs nei apie karjerą, nei apie apdovanojimus, todėl prisipažinti ir užbaigti šią istoriją buvę patogiau.

Stengėsi dėl karjeros?

E.Bartkevičiaus nuomone, ši byla prasidėjo dėl farmacijos bendrovių konkurencijos. Panašius preparatus platinę verslininkai dėl esą neleistino bendravimo su medikais pareigūnams apskundė bendrovę „Valentis Pharma“: „Vienareikšmiškai tai buvo farmacininkų kova, bet nukentėjo medikai.“

„Jei iš šitos istorijos kas nors padarė karjerą, linkime jiems sėkmės, bet kartais Dievas už tai atlygina dvigubai“, – mįslingai kalbėjo E.Bartkevičius.

Nubaudė ir už menką uždarbį

Vėliau tyrimas išsiplėtė – paskelbta, kad į neteisėtą veiklą buvo įsitraukę apie šimtą medicinos darbuotojų net 30 Lietuvos miestų.

„Įtariama, kad 12 farmacijos įmonės darbuotojų veikė organizuotoje grupėje. Dalis šios grupės narių – bendrovės vadybininkės – galbūt susitardavo su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus produktus“, – skelbė apie tyrimo pabaigą pranešusi STT.

Vadinamąją farmacininkų ir medikų korupcijos bylą baigusių tirti pareigūnų duomenimis, neteisėtų preparatų pardavimo atvejų buvo keli šimtai. Tačiau, didžiulę bylą išskaidžius į kelias dalis, buvo nuteisti ir tie, kurie šių preparatų pardavė tik už kelias dešimtis eurų.

Dėl sumų vyko derybos

Vienas privačiose Vilniaus gydymo įstaigose dirbantis traumatologas, anot STT, gavo apie 64 eurus neteisėtų pajamų. Už tai teismas jam skyrė didesnę nei tūkstančio eurų baudą.

Pavardės prašęs neskelbti medikas pasakojo, kad vadinamųjų kyšių suma gali būti netiksli. Kai prasidėjo tyrimas, Lietuvoje dar buvo atsiskaitoma litais. „Buvo bandoma pritempti prie sumos, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tiems, kurie nepripažino mažesnės sumos, buvo grasinama, kad bus nurodyta didesnė, todėl buvo naudinga prisipažinti kuo anksčiau“, – pasakojo į pareigūnų akiratį patekęs traumatologas.

Jo teigimu, greičiau užbaigti bylą siekę pareigūnai taikė ir kitas spaudimo priemones – privačiose įstaigose dirbantiems medikams buvo teigiama, kad universitetinių ligoninių gydytojai kaltę jau pripažino, todėl prieštarauti esą nebėra prasmės.

Nuosprendžiai taps įrodymais

STT teigimu, kaltę pripažino 80 gydytojų ir 5 farmacijos bendrovės darbuotojai. Į teismą keliaus vienuolika asmenų.

Apie baigtą tyrimą pranešusi STT nurodė, kad įtarimai dėl kyšininkavimo pareikšti 4 medikams, o dėl jų papirkimo – 7 farmacijos bendrovės atstovams. Kai kurie jų įtariami ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Sprendimą išskaidyti bylą – vieniems skirti baudas, o kitus teisti tik po kelerių metų – kritikavo teisės mokslų daktaras, advokatas Edgaras Dereškevičius.

Jo nuomone, išskaidžius bylą į atskirus epizodus gali būti pažeistos vienuolikos savo kaltės iškart nepripažinusių asmenų teisės į objektyvų teismo procesą: „Tarkime, jie nesutinka nei su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei su jų traktavimu pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tačiau suskaidžius bylą ir daliai įtariamųjų skyrus baudas supaprastinta tvarka vežimas statomas prieš arklį. Jei dauguma žmonių pripažino kaltę ir yra teismų sprendimai, prokurorai klaus, kodėl tie keli ją bando neigti.“

„Tai yra šioks toks interesų konfliktas tarp nekaltumo prezumpcijos, teisės į teisingą teismą ir prokurorų siekio išreikalauti baudas“, – svarstė teisininkas.

Kyšininkavimo neįžvelgė

Tiriant, kaip medikai uždirbo kartais net mažareikšmes sumas, buvo apklausta daugiau nei 1100 asmenų. Po pusmetį ar net metus į apklausas STT vaikščiojo daugybė šalies traumatologų, jiems buvo primygtinai siūloma greičiau prisipažinti ėmus kyšius.

Dėl tokio nusikaltimo traktavimo advokatams kilo nemažai abejonių. Teisininkams tai buvo panašiau į ūkinę veiklą, nes medikai savo darbo vietoje pacientams parduodavo tokį preparatą ir už tai sau pasiimdavo dalį pinigų.

„Pirmiausia tai ne vaistas, o jo platinimo būdas nesiskiria nuo kosmetikos priemonių. Kartais vaistinėse pirkdamas vieną produktą už tą pačią kainą gauni du, bet kažkodėl tai nelaikoma korupcija“, – svarstė kaltu dėl kyšininkavimo prisipažinęs medikas.

Gąsdino kelionėmis į Šiaulius

Medikas iki šiol abejoja, ar teisingai pasielgė pripažinęs kaltę, tačiau pareigūnų spaudimas buvo sunkiai pakeliamas – metus į apklausas jis buvo kviečiamas beveik kas savaitę, tai trukdė ir dirbti, ir atsipalaiduoti.

Vilniečiui medikui pareigūnai ne kartą užsiminė, kad ši byla bus nagrinėjama Šiauliuose, todėl jei neprisipažins, ir jis, ir advokatas turės važinėti į šį miestą. „Kai supranti, jog šis procesas ir bemiegės naktys gali tęstis dar keletą metų, natūralu, kad pasiduoti spaudimui“, – kalbėjo gydytojas.

Jam keista ir tai, kad net privačiose gydymo įstaigose dirbantys medikai buvo prilyginti valstybės tarnautojams. „Tyrėjų atsakymas buvo: galima traktuoti visaip, bet mes pasitarėme ir nusprendėme taip“, – prisiminė traumatologas.

Tyrimo sąnaudų nepadengė

Skelbiama, kad šios bylos proceso dalyviai jau yra sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, – jais papildytas valstybės biudžetas. Į šią sumą įskaičiuoti ir konfiskuoti vadinamieji kyšiai.

„Šešerių metų darbas, o išieškota suma – 100 tūkst. eurų. Toks tyrėjų darbo efektyvumas, švelniai tariant, man kelia nuostabą“, – skaičiavo prieš trejus metus baudą sumokėjęs medikas.

„Skelbiamas tik surinktų baudų skaičius, bet neskaičiuojama, kiek per šešerius metus buvo sugaišta darbuotojų laiko, kiek sumokėta atlyginimų tyrėjams ir prokurorams.

Dar reikėtų įvertinti, kiek kainavo fonoskopinės ar medžiagų tyrimo ekspertizės. Kartais tokiose bylose jos kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Viską sudėjus matyti, kad vien į biudžetą sumokėtų baudų dydis dar nerodo bylos šlovės ir sėkmės, kuria dažnai giriamasi“, – kalbėjo advokatas E.Dereškevičius.

Abejoja bylos nauda

„Neprotinga tyrimo trukmė, nepamatuotos sąnaudos, baudžiamojo proceso išdarkymas ir įstatymo interpretavimas taip, kaip jiems norisi.

Atskirdamas dalį bylos medžiagos prokuroras šiame procese šeimininkauja taip, kaip nori. Tačiau Baudžiamojo proceso kodeksas taip pat turi tam tikrą paskirtį ir jo privalu laikytis“, – bylą įvertino E.Dereškevičius.

Teisininko nuomone, sunku pasakyti, ko šešerius metus trunkančiu tyrimu siekia valstybė: „Jei tuo siekiama visuomenės pasitikėjimo, tai ši byla prie to neprisideda, jei siekiama baudų išieškojimo, tai galbūt tarpinis rezultatas ir pasiektas, bet atliekant tokius tyrimus žmonių pasitikėjimas ir nekaltumo prezumpcijos užtikrinimas stipriai nukenčia.“

Subliūško dvi bylos

Siekdami įrodyti, kad medicinoje klesti korupcija, pareigūnai iškėlė net dvi bylas buvusiam Santaros klinikų vadovui Kęstučiui Strupui, tačiau abi jos subliūško.

Nors tuomečio Santaros klinikų vadovo darbo kabinetas kelis mėnesius buvo filmuojamas, slapti STT daryti įrašai bylai nedavė jokios naudos.

Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų kolegijos teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad kelis kartus su buvusia klinikų paciente bendravęs K.Strupas būtų susitaręs dėl atlygio ir iš jos paėmęs kyšį.

Slaptos STT kameros užfiksavo du akademiko ir pacientės susitikimus. Vieno susitikimo metu moteris medikui perdavė voką, kitą kartą – kažkokį popieriaus lapelį.

Ekspertas teismui nepateikė konkrečios išvados, ar žalsvas popieriaus lapelis – banknotas. Tiriant bylą taip ir nepaaiškėjo, nei kas buvo prokurorų 100 eurų banknotu palaikytas popierėlis, nei koks buvo voko turinys.

K.Strupas iš Santaros klinikų direktoriaus pareigų jo paties prašymu buvo atleistas 2018 metais, kai sulaukė įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo Santaros klinikose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.