G. Nausėda abejoja, ar „politinis atšalimas“ turėtų būti įtvirtintas įstatymu

Prezidentas Gitanas Nausėda sako abejojąs, ar „politinio atšalimo“ reikalavimas turėtų virsti įstatymu. Pasak jo, neturėtų būti nustatyta ir universali trukmė, kai politikai negalėtų įsidarbinti karjeros tarnautojais. Prezidento teigimu, kiekvienu atveju buvusiam politikui privalomą „atšalimą“, reikėtų vertinti individualiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Benas Brunalas

2021-01-29 14:17, atnaujinta 2021-01-31 12:35

„Aš nesu įsitikinęs, kad būtina reglamentuoti tokius dalykus įstatyminiu pagrindu. Aš esu įsitikinęs pačiu principu“, – penktadienį sakė prezidentas.

Tai, kad Prezidentūroje svarstoma idėja įstatymiškai nustatyti, jog buvusiems politikams būtų apribota galimybė tam tikrą laiką įsidarbinti karjeros tarnautojais, portalui 15min.lt teigė G.Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Šalies vadovas, žurnalistų paklaustas, nekonkretizavo ir to, kiek konkrečiai turėtų trukti „atšalimo laikotarpis“.

Pasak jo, akivaizdu tik tai, kad toks laikotarpis yra būtinas. „Kiekvienu konkrečiu atveju „atšalimo“ terminą reikėtų vertinti individualiai. Negalime nustatyti objektyvaus termino. Bet, kad tam tikras terminas ir tam tikras laikotarpis turėtų būti – šituo aš neabejoju“, – teigė G.Nausėda.

Prezidentas paaiškino, kodėl jis nusprendė neleisti grįžti į teisėjo pareigas buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.

„Kalbėkime konkrečiai – gerbiamas ponas Misiūnas atsisakė teisėjo karjeros, dalyvavo rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga eidamas 40 numeriu. Ar iš tikrųjų po to, kai rinkimai nepasisekė, galima pretenduoti į teisėjo poziciją? Aš manau, kad ne. Manau, kad jam reikalingas tam tikras laikotarpis, per kurį jis galėtų geriau pasirengti teisėjo darbui, nes teisėjo darbas yra nepolitizuotas darbas“, – teigė G.Nausėda.

Tuo tarpu kalbėdamas apie tai, kodėl krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai nebuvo paskirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje, G.Nausėda teigė, kad sprendimas priimtas remiantis užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama apriboti galimybę vykdyti politinius paskyrimus į diplomatinę tarnybą.

Kita vertus, akcentavo prezidentas, jam nėra žinoma atvejų, kai ministro pareigas ėję asmenys bematant būtų paskirti į ambasadorių pareigas.

„Man nežinomas Lietuvos istorijoje toks atvejis, kai ministru buvęs žmogus iš karto taptų ambasadoriumi. To aš nematau priimdamas skiriamuosius raštus iš užsienio valstybių ambasadorių Lietuvoje“, – teigė jis.

Prezidentas G.Nausėda pastarąją savaitę pareiškė nematąs galimybės, kad buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Prezidentūra taip pat nusprendė neleisti grįžti į teisėjo pareigas buvusiam vidaus reikalų ministrui E.Misiūnui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.