Buvusi T.Balčiulio gyvenimo draugė, telefonu prašiusi neskelbti jos pavardės, sakė, kad situacija sunki.
„Man svarbiausia, kad duktė būtų šalia. Vaiko tėvas ją buvo išvežęs į kitą šalį be mano sutikimo. Lietuvoje kreipiausi į vaiko teisių apsaugos specialistus, bet jie patarė viską spręsti Jungtinėje Karalystėje, kreiptis ten“, – paaiškino lietuvė.
anglija-18092483/"="">anglija-18092483/"" target="_blank">Pirmąją tyrimo dalį „Lietuvį tėvą pasivijo kaltinimai dėl vaiko pagrobimo: reikalauja grąžinti į Angliją" skaitykite čia.
Paklausta, ar turi užsienyje darbą, ji atsakė: „Aš turiu kur dirbti ir leidimą gyventi penkerius metus.“
Negi valdininkai iš tiesų patarė Lietuvos pilietei išvykti ir apkaltinti tėvą? Kodėl nepadėjo ginčo spręsti taikiai?
Ar jie aiškinosi, kokias sąlygas užsienyje turėtų mažoji Lietuvos pilietė? To paklausiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės R.Silvanovič, kuri bendravo su vaiko motina. Bet atsakė jos kolegė.
„Tarnybai T.Balčiulio vaiko situacija yra žinoma. Tarnyba tarpininkauja nagrinėjant vaiko motinos pateiktą prašymą pagal Hagos konvenciją dėl galimai neteisėtai į Lietuvą išvežto vaiko sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę“, – atsakė specialistė Sigita Zumerytė-Arlauskienė. Ji apgailestavo, kad dėl duomenų apsaugos negali pateikti daugiau žinių.
Tikėtina, kad tarnyba neturi faktinių duomenų, į kokias sąlygas patektų mažametė Lietuvos pilietė. Tada kodėl ignoruojami Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys?
Specialistai lankėsi T.Balčiulio namuose ir padarė išvadą, kad vaikas turi saugius namus, rūpestingą tėvą, puikiai adaptavosi lietuviškame darželyje, mokosi lietuvių kalbos, bendrauja su seneliais, krikšto tėvais. O štai motina iki praėjusių metų spalio 12 dienos ilgą laiką nesimatė ir nebendravo su dukterimi.
Kodėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, teikdama išvadą teismui, neatsižvelgė į kolegų iš Panevėžio nuomonę? Juk ir Hagos konvencija skelbia, kad svarbiausia – vaiko gerovė.
Ar valdiškuose kabinetuose ji vertinama skirtingai?
Tėvas nenuleidžia rankų
Vilniaus apygardos teismas šių metų sausio 8 dieną priėmė nutartį, kuria išdavė leidimą grąžinti mažąją Lietuvos pilietę į Jungtinę Karalystę.
Bet T.Balčiulis nenuleidžia rankų – pasiryžęs toliau kovoti dėl dukters. Nuo to, kaip baigsis lietuvio ir jo dukters drama, gali priklausyti ir kitų emigrantų šeimų likimas.
Ar išvykus iš Jungtinės Karalystės juos taip pat vysis kaltinimai dėl vaikų pagrobimo? Ar grįžę emigrantai galės be kliūčių aplankyti ten likusius vaikus?
T.Balčiulis prašė teismo taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir palikti dukterį Lietuvoje, kur ji jau pritapo, turi gerus namus, yra viskuo aprūpinta ir jaučiasi saugi.
Ginčuose būtina siekti bendro sutarimo
Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
„Vienas iš tėvų, vykdamas su vaiku gyventi į užsienį, privalo informuoti apie tai kitą ir gauti jo sutikimą. Bet kuris tėvas (motina), teigiantis, kad jo vaikas yra išvežtas iš šalies pažeidžiant jo ir jo vaiko teises, turi teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į kitą prie tarptautinio susitarimo prisijungusios šalies centrinę instituciją dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą.
Pagrindinis teisės aktas, taikomas neteisėtai išvežto vaiko į užsienio valstybes atvejais, yra 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Vaiko teisių apsaugą situacijose, kai ginčas peržengia vienos valstybės sienas, reglamentuoja ir kiti tarptautiniai teisės aktai, kurie nustato, kuri valstybė turi imtis priemonių apsaugoti vaiką; kuri valstybė turi spręsti ginčą, susijusį su vaikais ir tėvais; kurios valstybės teisė turi būti taikoma.
Santuokos nutraukimo, tėvų pareigų vykdymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir kitais artimaisiais, taip pat kiti su vaikais ir jo šeima susiję klausimai, peržengiantys vienos valstybės ribas, yra sudėtingi. Todėl visada būtina siekti bendro sutarimo ginče, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
Prieš atliekant kokį nors veiksmą, susijusį su vaiku ir dėl kurio, tikėtina, kils ginčas, reikėtų konsultuotis su teisininkais, vaiko teisių apsaugos specialistais.“
Iš saugios aplinkos – į nežinią
Arvydas Penelis, advokatas
„Šioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją.
Manau, kad dėl leidimo grąžinti mažametę išdavimo kalčiausia būtent ši institucija. Ji pateikė išvadą, kad mažametę reikia grąžinti į Jungtinę Karalystę.
Institucija nekreipia dėmesio nei į mergaitės adaptavimąsi Lietuvoje jos gyvenamojoje vietoje, nei į tai, ar bus užtikrintos saugios sąlygos jai būti užsienio šalyje, nors šiai institucijai turėtų rūpėti vaiko interesai. Institucija byloje veikia prieš Lietuvos mažametės pilietės interesus.
Teisme neturėjo jokios galimybės savo išvadą pristatyti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Nors pats teismas buvo įpareigojęs jį pateikti duomenis apie mažametės buvimo vietą, gyvenamąją ir socialinę aplinką, prisitaikymą prie aplinkos, ar vaiką grąžinus jam nebus padaryta fizinė ir psichinė žala.
Pirmos instancijos teismo apsisprendimas išduoti leidimą grąžinti mažametę į Jungtinę Karalystę labiau grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, o išankstiniu nusistatymu ir emocija.
Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuva nusprendžia mažametę paimti iš itin saugios aplinkos ir nurodo ją grąžinti į nežinią Jungtinėje Karalystėje.“
Nesikarantinavo ir sukėlė sąmyšį
Reda Pupštienė, darželio direktorė
„Mūsų auklėtine labai rūpinasi jos tėvas Tomas.
Jis domisi ugdymu, dalyvauja mūsų bendruomenės veikloje. O mamos nesu mačiusi, ji nė karto nepaskambino paklausti, kaip sekasi dukteriai, kaip ji jaučiasi. Darželio darbuotojai ją matė tik kartą, kai ji netikėtai įbėgo į grupę, nors dėl karantino tai draudžiama.
Tą dieną mergaitė buvo likusi su tėvu namuose.
Atvykusi iš užsienio motina nesikarantinavo, atėjo tiesiai į darželį. Tarp darbuotojų kilo didelis sąmyšis.“
Kokiais teisės aktais bus vadovaujamasi?
Lietuvos teisingumo ministerijos specialistai „Lietuvos rytą“ informavo, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES jos bendradarbiavimui su ES narėmis nebėra taikomi ES reglamentai, nustatantys teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose.
Tolesnis Lietuvos bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste nuo šių metų sausio 1 dienos galimas tik tarptautinių susitarimų pagrindu. Pagrindinė organizacija, kur priimami tokie susitarimai, – Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija.
Tam tikruose ginčuose, susijusiuose su šeimos teisiniais santykiais, Lietuva ir Jungtinė Karalystė vadovaujasi 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityse.
Hagos konvencijų narės yra tiek Lietuva, tiek Jungtinė Karalystė.
Nurodytų konvencijų įgyvendinimo ir taikymo Lietuvoje klausimus taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas.
Teismas, gavęs konkrečią bylą, spręs, ar ginčas turi tarptautinį elementą ir kokiu tarptautiniu ar nacionalinės teisės aktu turi būti vadovaujamasi sprendžiant ginčą.
