Jungtinių Amerikos Valstijų himnas, Lady Gagos sugiedotas per 46-ojo JAV prezidento Joe Bideno inauguraciją, apstulbino pasaulį. Jau daugiau kaip savaitę aptarinėjama galingiausios pasaulio valstybės itin talentinga himno interpretacija. Be to, iš keturių JAV himno posmų dainininkė atliko tik vieną.
Tuo metu Lietuvoje Lady Gagai būtų uždrausta taip atlikti Lietuvos himną, nes mūsų įstatymai nenumato jokių nukrypimų nuo Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ natų ir žodžių. Išimčių nedaroma net scenos grandams.
Įstatymas – griežtas
„Ne, Lietuvoje tai nebūtų įmanoma. Mes – labai konservatyvūs“, – apie Lady Gagos sugiedotą JAV himną „Lietuvos rytui“ sakė Kultūros ministerijos Profesionalios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės narė Irena Didžiulienė.
Lietuvos himno įstatyme yra įrašyti V.Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir natos, bet koks nukrypimas – teisės akto pažeidimas.
Prie įstatymo pridėtas ir etaloninis himno atlikimas – jo irgi reikia laikytis griežtai.
Galima tiktai pasirinkti, kas atliks himną: choras su orkestru, tik orkestras ar solistai su orkestru.
Pastaruoju metu leidžiama giedoti ir solistams be orkestro. O per sporto varžybas galima giedoti arba groti Lietuvos valstybės himną tik tada, jei iškeliama valstybės vėliava.
Sutaupė trečdalį laiko
Lietuvos krepšinio federacija yra prašiusi leidimo per tarptautines sporto varžybas užsienyje atliekant Lietuvos himną praleisti lėtąją vidurinę dalį. Bet to nebuvo leista.
Seimo Teisės departamentas taip pat kritiškai įvertino Himno įstatymo pataisos projektą, kuriame buvo siūloma, kad per varžybas būtų atliekamas sutrumpintas himno etalonas, atitinkantis tarptautinių sporto varžybų reglamento nuostatas.
2015 metais žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog pasiektas kompromisas su FIBA, – per tarptautinius krepšinio čempionatus leisti greičiau grojamo Lietuvos himno įrašą. Jis trunka 75 sekundes ir turi visus keturis posmus.
Iš „Lietuvos ryto“ apie tai išgirdusi I.Didžiulienė labai nustebo – esą himną groti greičiau Kultūros ministerijos niekas oficialiai neprašė.
Įstatyme atlikimo tempas nėra nustatytas, bet etalone Kauno valstybinio choro ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro giedamas ir grojamas himno įrašas trunka 110 sekundžių.
Pavadino drąsiu atlikimu
„Tai buvo labai drąsu, bet Amerika gali sau leisti“, – sakė Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas apie Lady Gagos sugiedotą JAV himną.
Jis prisipažino buvęs apstulbintas, kai pasigirdo ne trijų ketvirtinių, o į keturias ketvirtines perkelta JAV himno melodija ir tik pabaigoje keli taktai įprasti.
Beje, JAV per daugiau nei šimtą metų susikūrė tradicija laisvai interpretuoti himną, bet, anot E.Ališausko, taip sugiedoti kaip per prezidento inauguraciją pasielgė Lady Gaga, buvo išties neįprasta.
„Niekas kitas nėra atlikęs tiek himnų kaip mes.
Mūsų klausosi ir karaliai, ir prezidentai. Bet kiekvieną natą mes privalome groti taip, kaip parašyta įstatyme. Tai – protokolas“, – aiškino kariuomenės orkestro vadovas.
Solistui ausys nelinko
„Man patiko Lady Gaga. Pasirodo, ji turi balsą. Mano konservatoriškoms ausims tai nebuvo kas nors ypatinga. JAV valstybės simbolio ribos daug platesnės, nei mes įsivaizduojame.
Mes labai konservatyviai tas ribas suvokiame. Nemanau, kad tuo turime didžiuotis.
Taip, himnas yra mūsų simbolis, mes turime jį giedoti ypatingomis progomis ir be progų. Bet jis neturi būti iškaltas akmenyje, kurį turi prižiūrėti Kultūros ministerijos valdininkai.
Tai turi ateiti iš širdies. O iš širdies giedant atsiranda visokiausių „puošmenų“. Aš – už interpretacijas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, dainininkas ir pedagogas Vytautas Juozapaitis.
Dabartiniam politikui daugybę kartų teko giedoti Lietuvos himną per įvairius renginius ir sporto varžybas.
„Kai vienas atsistoji prieš kelis tūkstančius žmonių – jausmas neapsakomas“, – prisipažino parlamentaras.
Reikėtų jausti ribas
V.Juozapaitis sutiko, kad negalima himno iškraipyti, bet švelnios interpretacijos galimos, nes įstatyme įrašytos gaidos – tik atspirties taškas.
Juk ir V.Kudirka „Tautišką giesmę“ pirmiausia grojo violončele.
„Liepk valdininkams ką nors saugoti... Čia turi būti sveiko proto principas.
Reikia jausti ribas. Jei nutolta taip, kad originalo nebeatpažįsti, tuomet reikia įsikišti. Bet jei žmonės gieda kylant saulei, negali iš jų reikalauti giedoti taip, kaip įstatyme parašyta“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas.
V.Juozapaitis yra girdėjęs, kad kai kurios valstybės per sporto renginius sutrumpina Lietuvos himną. Arba jis atliekamas taip greitai, jog sportininkai nespėja giedoti žodžių.
Bet politikas niekada negirdėjo, kad mūsų Kultūros ministerijos valdininkai, kurie yra už tai atsakingi, kada nors būtų pareiškę dėl to pretenzijas.
Dalis politikų riaumoja
2018 metais baigiantis Seimo pavasario sesijai V.Juozapaitis viešai paklausė, ar Seimo nariai skaitė Valstybės himno įstatymą ir žino, kaip ir kokiu būdu turėtų būti oficialiai atliekamas Lietuvos himnas?
Mat taip, kaip gieda Seimo nariai, solisto manymu, himno giedojimu pavadinti nebuvo galima.
„Suprantu, ne visi turi muzikinę klausą, bet himno giedojimas – vienas valstybės simbolių ir reikia jį gerbti.
Negali dainuoti – tai bent patylėk. Juk tai pavirsdavo farsu, kai kiekvienas savaip pradeda riaumoti“, – kalbėjo V.Juozapaitis.
Nuo to laiko pradedant ir baigiant Seimo sesijas salėje leidžiamas Lietuvos himno įrašas, o politikai tik gali pritarti.
„Tautiška giesmė“ buvo atliekama ir kitaip
2013 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos himno interpretacijos performanse „Po Kudirka, arba Patriarchams paliepus, mums panorėjus“ remiantis Baudžiamojo kodekso 127-uoju straipsniu.
Grupė menininkių feminisčių Vilniuje per kultūros naktį pakeitė kelis himno žodžius į labiau moteriškus: „tėvyne“ – į „motyne“, „didvyrių“ – į „didmočių“, „sūnus“ – į „dukras“, o 8-ąją ir 9-ąją eilutes pakeitė žodžiais: „Nieks nedirbs greit valdžios naudai ir žmonių gėrybei.“
Į apklausas buvo iškviestos performanso sumanytoja tapytoja ir poetė Vilma Fiokla Kiurė bei dvi jo dalyvės – poetė Ramunė Brunzaitė ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Niauronytė.
Tik po pusės metų tyrimas dėl tariamo himno išniekinimo buvo nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.
2016 m. Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristatė netikėtą „Tautiškos giesmės“ interpretaciją taip norėdami pasveikinti Lietuvą su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Basanovos stiliumi įdainuotas Lietuvos himnas sukėlė karštų diskusijų. J.Didžiulis išplatino pareiškimą, jog tautinis paveldas yra mūsų visų, todėl galimos asmeninės interpretacijos.
„Lietuvybės išraiškos evoliucionuoja, sulaukia interpretacijų, nes šie dalykai nėra statiški – jie auga ir keičiasi su mumis“, – aiškino dainininkas.
2018 m. populiariosios muzikos atlikėjo Dynoro „Tautiškos giesmės“ interpretacija nuskambėjo elektroninės šokių muzikos festivalyje „Tomorrowland“ Belgijoje. Tai Lietuvoje sukėlė diskusijas, ar jis nepažeidė įstatymo.
2011 m. Žygimantas KudirkaMesijus, Vinco Kudirkos giminaitis ir grupės „Vilniaus energija“ lyderis, viešai perskaitė improvizaciją „Tautiškos giesmės“ tema. Įrašas pasklido socialiniuose tinkluose ir sulaukė įvairių vertinimų, tačiau teisėsauga nesikišo. Vėliau menininkas siūlė įsivaizduoti, kas būtų, jei norint gaminti nacionalinius patiekalus reikėtų gauti valdžios leidimą, o vietoj grietinės įmaišius sojų jogurto grėstų baudos.
Lietuvos valstybės šimtmečio proga „Tautiška giesmė“ buvo atlikta traukinių lokomotyvų „balsais“. Dirigavo Donatas Katkus.
