Šių metų švietimo planas ir skelbiamos naujovės turi ir kitą lazdos galą, bet ministerijos pasirinkimas aiškus

Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos. Valdantieji, kaip ir jų pirmtakai valstiečiai, nori nubrėžti ir politines tolesnio ugdymo gaires – iki naujųjų mokslo metų pradžios žada pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>D.Umbraso nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>D.Umbraso nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Aiškėja valdžios planai, kaip šiemet vyks švietimo procesas, nors konkrečios mokymosi sąlygos gerokai priklausys nuo pandeminės situacijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 2, 2021, 8:45 AM

Jau daugmaž aišku, kad brandos egzaminai šįmet nebus atšaukti, nebent itin pablogėtų epidemiologinė padėtis. Opoziciniai valstiečiai ir viena mokytojų profesinė sąjunga siūlė egzaminų atsisakyti, bet šis užmojis jau užgesintas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laikosi nuostatos, kad brandos egzaminai būtini, nes pastebimas labai didelis atotrūkis tarp jų rezultatų ir mokyklinių pasiekimų įvertinimo, kitaip sakant, egzaminų atsisakius, būtų smarkiai iškreiptas mokinių žinių vaizdas, o tai neigiamai atsilieptų priėmimui į universitetus ir kolegijas.

Dėl mokymosi nuotoliniu būdu abiturientams kylančius sunkumus ŠMSM žada padėti įveikti papildomomis pamokomis, konsultacijomis. Jei tik epidemiologinė situacija pagerėtų, dvyliktokams drauge su pradinukais pirmiesiems būtų leista sugrįžti į mokyklas.

Be to, ketinama atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, kuri būdavo privaloma norint laikyti šio dalyko brandos egzaminą. Taip pat brandos darbą ir kai kuriuos mokyklinius bei brandos egzaminus ar jų kalbėjimo dalį bus leista laikyti nuotoliniu būdu. Taip vyks ir dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas.

Abiturientai gal bus dar ir skiepijami prioritetine tvarka drauge su senjorais.

Prezidentūra kalba, kad tai galėtų įvykti vasario–kovo mėnesiais. Mokytojai irgi gali tikėtis sulaukti skiepų anksčiau nei kitų profesinių grupių atstovai.

Svarbios permainos laukia ir aukštojo mokslo. Vyriausybė pritarė ŠMSM siūlymui per keletą metų didinti studijų kainas vienam studentui vidutiniškai maždaug 15–30 proc., sumažinti jų krypčių grupių skaičių ir kainų skirtumus tarp jų. Tikimasi, kad šįmet tam neprireiks papildomų išlaidų, o vėliau tai valstybei kainuos apie 35 mln. eurų per metus.

Regis, seniai pribrendusi būtinybė kelti studijų kainą, jei norima pagerinti jų kokybę. Lietuvoje ji viena mažiausių tarp EBPO valstybių ir maždaug perpus mažesnė nei šios organizacijos narių vidurkis.

Bet Lietuvos studentų sąjunga nepritaria šiam sumanymui ir jos argumentai, kad dėl to nukentės studijų prieinamumas, nėra laužti iš piršto, nors aukštojo mokslo strategai juos ir atmeta.

Logika paprasta: jeigu pabrangs valstybės finansuojamos studijos, aukštosios mokyklos turės kelti ir mokamų vietų kainą. Ypač turėtų išaugti socialinių mokslų įkainiai, kurie iki šiol buvo vieni mažiausių.

Šios studijos traukia neaukštais balais vidurines mokyklas baigusius abiturientus, kurie, nepakliuvę į valstybės finansuojamas vietas, renkasi visokias nebrangiai įkainotas vadybas ir vėliau pasistengia pereiti į nemokančių už mokslus studentų gretas.

Žinoma, tokiems studijos gerokai pabrangtų, juo labiau kad valstybė rengiasi ne didinti, o mažinti nemokamų jų vietų skaičių.

Šįmet valstybė numato finansuoti 12 tūkst. studijų vietų universitetuose ir kolegijose. Tai maždaug 1 tūkst. mažiau nei 2019 m. Bet pernai nemokamų studijų vietų skaičius buvo padidintas 3 tūkst., todėl, lyginant su pernykščiu lygiu, dabar jų nurėžiama jau visu ketvirtadaliu.

Vis dėlto ŠMSM strategai tvirtina, kad tai neturėtų itin sumažinti aukštojo mokslo prieinamumo, nes kasmet nemokamų studijų kvotos neišnaudojamos, be to, neaišku, ar šiais metais vėl nesumažės stojančiųjų skaičius.

Tiesa, aukštosios mokyklos panaudodavo ir iškart neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas. Užpernai tokių buvo 1,5 tūkst., pernai – jau 3 tūkst., bet tuščios jos neliko, nes savo lėšomis turėję mokytis studentai perstojo į nemokamas studijas.

Lyg ir galima sakyti, kad ir tokiu būdu Lietuvoje plečiamas studijų prieinamumas, nes mažiau studentų už jas moka patys.

Bet yra ir kitas lazdos galas – nemokamai gali mokytis ir dalis studentų, kurie neįveikė valstybės finansuojamoms studijų vietoms numatytos kartelės, o stipriausių aukštųjų mokyklų atstovų nuomone, ji vis dar nuleista pernelyg žemai.

Pernai didžioji dalis padidintos nemokamų studijų kvotos teko teisei, socialiniams mokslams ir vadybai, o šių krypčių absolventai sunkiausiai randa vietą darbo rinkoje – jų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklis mažesnis nei vidurkis.

Todėl ŠMSM ir pareiškė, kad šįmet sumažindama nemokamų vietų skaičių tik atsisako tos kvotos dalies, kuri paprastai lieka neužimta, ir tai esą leis efektyviau naudoti valstybės finansavimą.

Suprantama, dėl to gali kiek padidėti konkurencija į nemokamas studijų vietas, o ir perstoti iškart į jas nepakliuvus bus sunkiau.

Be to, padidinus mokamų studijų, ypač pigiausių, įkainius, prasčiau vidurines mokyklas baigusiems jaunuoliams iš tiesų turėtų pasunkėti kelias į universitetus ir kolegijas. Todėl Lietuvos studentų sąjunga ir pasisako prieš šias permainas.

Tik nebūtinai tai, kas naudinga silpniau vidurines mokyklas baigusiems studentams, gerai ir valstybiniu požiūriu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė retoriškai paklausė: ko mums reikia – prieinamų kokybiškų studijų ar lengvesnio prieinamumo prie nekokybiškų studijų? Vertinant iš valstybės interesų, atsakymas aiškus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.