Laidoje „Ne spaudai“ buvę premjerai diskutavo apie tai, ar tam tikri prezidento veiksmai, pavyzdžiui, nesutikimas buvusių ministrų skirti ambasadoriais ar griežti raginimai valdyti vakcinavimo situaciją nedaro per didelio spaudimo Vyriausybei ir pats prezidentas ne per daug kišasi į vykdomosios valdžios reikalus.
Saulius Skvernelis pastebėjo, kad bendradarbiavimas tarp prezidentūros ir Vyriausybės visada yra pakankamai komplikuotas.
„Galių pasidalinimas visada buvo ir būna, <...> Griežtas Konstitucijoje numatytų valdžių atskyrimo principų laikymasis yra esminis mūsų demokratijos bruožas.
Kai atsiranda galimybės peržengti tas ribas, dažniausiai tas peržengimas būna iš prezidentūrų pusės į Vyriausybės daržą, labai retai atvirkščiai“, – sakė S.Skvernelis.
Europarlemantaras Andrius Kubilius laidoje teigė, kad prezidentas pastaruoju metu demonstruoja norą sau prisiimti kuo daugiau galių, todėl formuojasi tam tikra konstitucinė problema.
„Tą matėme jau per Vyriausybės formavimą, kai prezidentas nutarė, kad gali bandyti pasirodyti reikšmingiau, ir tai galėjo virsti net rimta konstitucine krize. Tai gerai, kad yra premjerė, kuri ėmėsi tą situaciją reguliuoti“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jis pastebėjo, kad įtaką šalies vadovo veiksmams daro ir tai, jog būtent prezidentas yra siunčiamas į Europos vadovų tarybą, nors daugelyje Europos šalių ši atsakomybė tenka premjerams.
„Deja, Lietuvoje prezidentai labai dažnai ieško sau veiklos ir būdų vaizduoti, kad jie yra labai reikšmingi. Tai visi šie klausimai dėl vakcinacijos kyla dėl paprastų priežasčių – prezidentas nuvažiuoja į Vadovų tarybą, kur sėdi tik premjerai, svarstomi labai konkretūs dalykai dėl vakcinų, kur kiekvienas žino savo problemas, <...> prezidentas, kuris važiuoja į Vadovų tarybą ir diskutuoja dėl reikalų, kurie visiškai neliečia prezidento konstitucijoje apibrėžtų jo veiklos sričių, ima pavyzdį iš tų veikiančių premjerų grįžta į Lietuvą ir bando atrodyti antruoju premjeru, kas iš dalies neatrodo solidžiai ar net pralinksmina.
Pasak A.Kubiliaus, tokie G.Nausėdos veiksmai kenkia pačiai prezidento institucijai.
Pasigenda aiškesnio reglamentavimo
„Prezidentas galėtų daugiau galvoti apie tai, ką realiai turi daryti prezidentas, o ne atrodyti gražiai šalia kitų“, – sakė A.Kubilius.
Jis išskyrė problemą, kad Lietuvoje Seimo ir Vyriausybės veikla yra aiški, tačiau prezidento institucija neturi tokių aiškių ribų, todėl kartais prezidentai bando tapti labai reikšmingais Vyriausybės veiklos sąskaita. Pasak jo, reikėtų aiškiau nuspręsti, kokią funkciją atlieka institucijos.
Paklaustas, kodėl prie S.Skvernelio Vyriausybės prezidentūra tiek dėmesio neskyrė koronaviruso valdymui, A.Kubilius pastebėjo, kad, epidemiologinei situacijai gerėjant, prezidentas galimai nori dalį sėkmės prisiimti ir sau.
„Taip jau susiklostė, kad prie Saulius Skvernelio Vyriausybės situacija sparčiai blogėjo, o dabar gerėja, tai Prezidentūra bando parodyti visuomenei, kad jie šitame gerėjime atlieka svarbų vaidmenį“, – sakė A.Kubilius.
Komentuodamas tai, jog prezidentas nesutiko buvusių ministrų L.Linkevičiaus bei R.Karoblio skirti į ambasadas ragindamas jiems „politiškai atvėsti“, S.Skvernelis sakė, kad tokie motyvai jam yra nesuprantami.
„Kai mes norėsime pasikviesti žmones į ministrų ir kitas pozicijas, jie visada vertins, kaip buvo pasielgta su jų pirmtaku. Tai tokių žmonių bus mažiau ir mažiau.
Atidirbęs Lietuvai tu net negali pasinaudoti ta garantija, kuri tau suteikta. Lietuva nėra didelė šalis, profesionalių žmonių, kurie gali dirbti valstybėje, yra nedaug, ir mes turime juos branginti“, – kalbėjo buvęs premjeras.
