Ji pareiškė vis dėlto mananti, kad šie verslai galėtų atnaujinti veiklą.
„Ekonomikos ministerija neatsitraukia nuo savo pirminės pozicijos, kurią pateikė Sveikatos ministerijai ir Ekstremalių situacijų komisijai: mes manome, kad reikia priimti sprendimus dėl labai atsakingo, palaipsnio karantino laisvinimo, pradedant nuo parduotuvių, kurios turi išėjimą iš lauko pusės, bei grožio paslaugų. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti sutarimą“, – kalbėjo ministrė.
Konflikto neįžvelgia, bet tokių situacijų daugės
Politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas, paklaustas, ar tokia situacija yra užuomina į galimą vidinį konfliktą valdančiojoje koalicijoje, sakė: „Neįvardinčiau to, kaip konflikto, nes skirtingos partijos turi skirtingas darbotvarkes ir skirtingus tikslus, tad natūralu, kad nuomonės išsiskiria ir vyksta tam tikri ginčai, diskusijos ar net pasistumdymai tarp koalicijos partnerių. Vakarykštis atvejis yra toks pirmas ryškus nuomonių išsiskyrimas, mat iki šiol aštrios krizės situacijoje tokie skirtumai nebuvo labai matomi“.
Pasak jo, tokių nuomonių skirtumų tarp koalicijos partnerių viešoje erdvėje bus ir ateityje.
Komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus pritarė, kad nuomonių Vyriausybėje išsiskyrimas paprasčiausiai atspindi ir tarp tam tikrų visuomenės grupių esančią įtampą.
„A.Armonaitė atstovauja ministerijai, kuri daugiausiai susiduria su smulkaus verslo ir darbo vietas kuriančių žmonių rūpesčiais ir lūkesčiais, tad jos interesas, kad kuo greičiau būtų galima sugrįžti į įprastą gyvenimą. Kitoje pusėje yra premjerė ir ekspertai, kurie vadovaujasi nuostata, kad viruso plitimas yra nekontroliuojamas, kitos tendencijos taip pat nelabai džiuginančios, tad jie palaiko karantino tęsimą“, – sakė M.Katkus.
Anot jo, visuomenėje taip pat yra dvi grupės žmonių: vieni – palaikantys karantino tęsimą, kiti – norintys, kad suvaržymai kuo greičiau laisvėtų, tad ir situacija Vyriausybėje yra atspindys to, apie ką kalbama ne vienuose namuose.
Pasisakė ir premjerė
Vėlų vasario 3-osios vakarą išsamiau situaciją paaiškino ir pati premjerė. Be to, kad ji nuodugniai išdėstė, kaip vyko diskusija su ekspertų taryba, nuskambėjo ir atsiprašymas.
„Šįvakar atsiprašau už lūkesčius, kurie nevalia buvo sukelti. Manau, kad už tai atsiprašinėti yra vis tiek maloniau nei dėl sprendimų, kuriuos reikia atšaukti“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė I.Šimonytė.
Kaip reiktų vertinti tokį premjerės komunikacinį žingsnį?
A.Šuminas sakė: „Tai I.Šimonytei tai lyg ir būdinga, jei prisiminsime jos prezidento rinkimų kampaniją. Ji – žmogiška, prieinama, paprasta ir sava. Esant tokiai situacijai premjerė taip pat jaučia visuomenės nuotaikas, žino, kad žmonės yra pavargę nuo ribojimų, karantino ir suvaržymo, o jų pratęsimas nėra tai, ko nori visuomenė. I.Šimonytės bandymas argumentuoti ir atsiprašyti yra labai žmogiškas žingsnis, kuris rodo dialogą su visuomene“.
Ar toks žingsnis politikui nėra labai rizikingas, juk krizės kontekste pripažinti tam tikrą klaidą – lūkesčių sužadinimą, gali iššaukti naują kritikos laviną?
„Nesakyčiau, kad ji klaidą pripažino. Yra tokia situacija ir nori nenori ją reikia tęsti. Kalbant apie prieš tai buvusios Vyriausybės komunikaciją - premjero ir sveikatos apsaugos ministro - tada labai aiškiai buvo sakoma: „Draudžiam, nes reikia“. O šiuo atveju bandoma žmogiškai paprastai viską paaiškinti. Tai reikia vertinti pozityviai“.
Anot A.Šumino, Vyriausybės komunikacija šiuo žmonėms atrodo paini, juolab kad pateikiama iš skirtingų interesų grupių, kurios turi skirtingų tikslų: „Žmonėms tampa sudėtinga atsirinkti, kas yra kas ir rasti motyvacijos toliau laikytis visų apribojimų, o ne į viską imti žiūrėti pro pirštus. Draudimai ir suvaržymai pasidaro beprasmiai, jei visuomenė jų nesilaiko.“
Komunikacija „Facebook“ nestebina
M.Katkaus nuomone, nereikėtų stebėtis, kad tokia svarbia visai šaliai tema premjerė pasisako per socialinius tinklus – taip elgiasi daugelis politikų visame pasaulyje.
„Tai, kad komunikuojama per socialinius tinklus, ar itin vėlyvu metu – nieko stebėtino. Juk ji turi daug darbo. Apie šią Vyriausybę esu sakęs, kad politinės gravitacijos centras tapo jaunesnis, urbanizuotas ir moteriškas. Natūralu, kad politikai stengiasi būti ten, kur yra jų rinkėjai ir palaikytojų grupės“.
Pasak pašnekovo, kartais atrodo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ premjerė jaučiasi kur kas geriau nei spaudos konferencijose: „Taip patogiau, skaitytojas perskaito jau surikiuotas žmogaus mintis. Apskritai, ši Vyriausybė socialiniuose tinkluose komunikuoja kur kas mieliau nei tai daro spaudos konferencijose“, – šyptelėjo jis.
