Seimo frakcijos delegavo derybininkus ruošti nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą: politines ambicijas žadama pamiršti

Į politinę darbotvarkę grįžta partijų susitarimo dėl švietimo iniciatyva – premjerė Ingrida Šimonytė pastarąją savaitę išsiuntė laišką parlamentinių frakcijų vadovams, prašydama deleguoti asmenis, kurie tartųsi dėl švietimo susitarimo gairių bei turinio. Valdantieji pripažįsta, kad pasiekti visišką sutarimą su opozicinėmis Seimo partijomis dėl vertybinių ir ideologinių skirčių greičiausiai nepavyks, tačiau viliasi, kad dėl platesnių, esminių siekinių pavyks susitarti. Savo ruožtu opozicija tikina valdantiesiems „pagalių nekaišiosianti“ ir akcentuoja, kad atėjo laikas savo politines ambicijas atidėti į šalį ir susitarti dėl esminių gairių švietimo srityje.

Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Algirdas Sysas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Algirdas Sysas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gintautas Paluckas, Algirdas Sysas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gintautas Paluckas, Algirdas Sysas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Gailė Jaruševičiūtė, ELTA

Feb 5, 2021, 2:46 PM, atnaujinta Feb 5, 2021, 3:24 PM

Valdantieji: turbūt ne viskas sutaps su opozicijos matymu, bet reikia ieškoti bendrų taškų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad konservatoriai derėtis dėl švietimo susitarimo projekto delegavo parlamentarą Edmundą Pupinį bei ją pačią. Frakcijos seniūnė taip pat akcentavo, kad prioritetas konservatoriams susitarime dėl švietimo yra užtikrinti kokybišką išsilavinimą visiems Lietuvos vaikams.

„Kiekviena politinė jėga galbūt ir skirtingai mato, kaip tai pasiekti, bet vis tik mūsų prioritetas, kad neliktų tų vaikų užribyje ir kad mokymąsi (...) visi vaikai gautų kuo anksčiau. O vaikai, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos, ją taipogi gautų“, – akcentavo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat informavo, kad partijai labai svarbus jungtinių klasių klausimo sprendimas, taip pat dėmesys švietimo pagalbos specialistams.

„Manau, kad švietimo pagalbos specialistai yra labai svarbus dėmuo visoje ugdymo sistemoje, mokymo sistemoje. Ir vaikai yra labai skirtingi: yra supergabūs ir tie, kurie ateina iš socialiai jautresnių šeimų ar su tam tikrais iššūkiais, tai visiems jiems reikia pagalbos. Šiuo metu ji tikrai nėra užtikrinama dėl įvairiausių priežasčių, tai, aš manau, kad tai galėtų būti vienas iš taškų, dėl ko galbūt visi sutartume ir ieškotume geriausių sprendimo būdų“, – vylėsi ji, taip pat akcentuodama ne tik kokybiško mokslo turinio svarbą, bet ir kokybiškas darbo sąlygas mokytojams.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad dėl vertybių sričių partijoms visišką susitarimą pasiekti greičiausiai bus sudėtinga, todėl politikė akcentuoja, kad partijoms būtina susitarti bent dėl keleto kertinių dalykų.

„Galbūt vertėtų išsirinkti keletą dalykų, kur mes tikrai sutariame. Turbūt mes ne dėl visko galime sutarti, bet, mano nuomone, svarbiau yra platesnis sutarimas. Ir, aišku, Vyriausybė turi savo programą, mes turime savo rinkiminę programą, rinkiminius įsipareigojimus, lygiai taip pat kaip mūsų partneriai, tai tam tikri dalykai turbūt nesutaptų su opozicijos matymu, bet vis tik reikia ieškoti daugiau bendrų taškų, o ne skirtumų“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad partija derėtis dėl švietimo susitarimo gairių delegavo Seimo narius Raimundą Lopatą bei Viktorą Pranckietį. Nors parlamentaras akcentavo, kad dėl švietimo susitarimo prioritetų frakcija kol kas nediskutavo, tačiau akcentavo, kad pagrindiniai Liberalų sąjūdžio prioritetai šioje srityje atsispindi partijos programoje.

„Pavyzdžiui, tinklo tolygumas ir kokybės tolygumas. Mes aiškiai matome, kad didmiesčiai ir rajonų centrai sulaukia pedagogų dėmesio, ateina naujų kadrų. Tuo tarpu kaimiškos ar seniūnijų centruose esančios mokyklos vis tiek yra apleistos. Todėl reikalinga paskatų sistema pedagogams, kad eitų dirbti visur, kur yra poreikis. Mes turime užtikrinti vienodą žinių kokybės sklaidą visoje Lietuvoje: ar tai bus Vilniaus centras, ar koks nors miestelis“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos prioritetą įvardino jis. E. Gentvilas taip pat akcentavo, kad frakcijai labai svarbu ir tai, kad susitarimo projekte išskirti siekiniai būtų tinkamai finansuojami.

„Mes įsivaizduojame, kad turi būti iškelti šiame susitarime tikslai, priemonės ir adekvatus priemonių finansavimas, kad tai nebūtų tik lozungų rinkinys, o užtikrintume ir lėšų poreikį. Mes suprantame, kad čia yra truputį kita specifika negu, pavyzdžiui, susitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo, kuris yra tarptautinių sutarčių pagrindu atsiradęs ir ten yra numatyta iki 2, dabar iki 2,5 proc. nuo BVP. Konstitucinis Teismas neleidžia kitose sferose taikyti tokio procento nuo BVP, išskyrus susitarime dėl gynybos krašto apsaugos, saugumo finansavimui“, – atkreipia dėmesį E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigia manąs, kad susitarimą tikrai galima pasiekti, tačiau politikas akcentuoja, kad net susitarimo nepasirašius vienai ar kelioms partijoms „dėl to tragedijos nereikėtų daryti“.

„Aš tikiuosi, kad čia nebus didelio politikavimo, o bus tik pasaulėžiūrų skirtumai tarp įvairių politinių partijų. Ir jeigu ieškosime kompromiso, tai jį atrasime. Jeigu visos partijos, išskyrus kokią nors vieną, pasirašytų, tai vis tiek susitarimas būtų tinkamas. (...) Lietuvos švietimas turi judėti į priekį ir gali judėti į priekį, nepaisant situacijos, jeigu nepritartų kuri nors partija“, – akcentavo E. Gentvilas.

Opozicija: „tikrai nekaišiosime pagalių“

Savo ruožtu opozicijai priklausančių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tikina, kad socialdemokratai aktyviai dalyvaus susitarimo dėl švietimo rengime ir sieks, kad jis būtų pasirašytas.

„Mes tikrai aktyviai dalyvausime, ieškosime supratimo ir susitarimo ir tikrai nekaišiosime pagalių“, – teigė A. Sysas.

„Esame šalininkai to, kad neužtenka garsių lozungų „padarykime 2025 metais mokytoją prestižine profesija“. Reikia nuo garsių lozungų pereiti prie labai konkrečių darbų, kurie padėtų švietimo sistemai“, – taip pat akcentavo jis.

Politikas teigia, kad socialdemokratai derėtis dėl susitarimo delegavo Viliją Targamadzę ir Tomą Balčiūną, kurie ir stengsis atstovauti partijos programinėse nuostatose numatytoms vertybinėms pozicijoms.

„Mūsų atstova, remsis mūsų partijos programa švietimo srityje ir stengsis išlaikyti tas pozicijas. Tikrai norėtume, kad švietimo kokybė būtų visiems prieinama ir kuo aukštesnio lygio, kad ta segregacija, kuri vis vyksta ir didėja, tikrai neduoda naudos Lietuvos vaikams ir jų tėveliams. Tai mes bandysime visgi didesnį dėmesį skirti valstybiniam sektoriui, valstybinei švietimo sistemai, o ne privačiai“, – tikino jis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė informavo, kad valstiečiams derybose dėl švietimo susitarimo atstovaus Seimo narys Eugenijus Jovaiša bei ji pati. Politikės teigimu, teikiant pasiūlymus dėl švietimo susitarimo gairių bus remiamasi praėjusią kadenciją parengtu susitarimo projektu.

„Mes šį susitarimą norėjome pasirašinėti dar praėjusios kadencijos pabaigoje, bet nepavyko, visi sakė, kad ne laiku pradėjome apie tai kalbėti ir dabar ne laikas, tačiau vis tiek tie (projekto – ELTA) prioritetai yra nepakitę“, – teigė ji. A. Norkienė patikino, kad valstiečių frakcija dės visas pastangas, kad susitarimo projektas būtų pasirašytas.

„Tikrai susitarimas yra būtinas, ir mes tikrai kaip didžiausia opozicinė frakcija dėsime visas pastangas, kad tas susitarimas įvyktų, nes tikrai laikas pagaliau susitarti visoms pusėms. Visi pripažįstame, kad švietimas yra prioritetinė sritis“, – patikino ji. Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna, kuris su Seimo nare Ieva Kačinskaite-Urboniene frakcijos buvo deleguotas į derybas, taip pat tikino asmeniškai dėsiąs pastangas, kad švietimo susitarimas būtų pasirašytas.

„Dėsiu daug pastangų, kadangi švietimo sritis ir man asmeniškai labai svarbi ir, manau, Lietuvai yra labai svarbu, kad mes turėtume šiuolaikinę švietimo sistemą. Ir čia partijos privalo, tiesiog privalo peržengti gal kartais savo ir siauras politines ambicijas ir sutarti dėl esminių dalykų“, – teigė V. Jukna.

„Manome, kad turėtų būti sutarta švietimo strategija bent 10 metų į priekį, kad mes aiškiai žinotume, ko mes tikimės iš savo švietimo, kokia turi būti švietimo sistema, kad ji atlieptų šios dienos ir net ateities reikalavimus“, – taip pat akcentavo politikas. ELTA primena, kad buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusių metų pradžioje išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų partijų lyderiams visiems kartu aptarti politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo turinį. Visgi opozicija turėjo nemažai kritikos Vyriausybėje rengtam dokumentui, todėl nusprendė Seime inicijuoti atskirą partijų susitarimo dėl švietimo projekto rengimą.

Galiausiai švietimo susitarimo projektas iš politinės darbotvarkės dingo, o tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažino negalįs pasakyti, kiek ši iniciatyva buvo sėkminga ir ar padėjo partijoms susitarti strateginiais švietimo klausimais. A. Monkevičiaus nuomone, ieškant konsensuso pritrūko pačių partijų politinių lyderių didesnės iniciatyvos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.