Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino naujos redakcijos veiklos reglamento projektą, kuris buvo parengtas įvertinus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus.
Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija savivaldybės taryboje pasinaudojo proga pakeisti prieštaringai vertinamą nuostatą dėl tarybos narių kalbėjimo trukmės.
Dabar klausimams pateikti tarybos nariams skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių, o kalbėti diskusijoje leidžiama 1 minutę. Tarybos nariai vylėsi, kad karantinas ir nuotolinis darbas galbūt sugrąžins valdžios norą bendrauti ilgiau, tačiau jų viltys neišsipildė.
Priminė teismo sprendimą
„Prieš metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kurio galutine ir neskundžiama nutartimi pripažinta, kad tarybos veiklos reglamento nuostatos, ribojančios tarybos narių klausimų uždavimo ir kalbėjimo laiką, prieštarauja įstatymui“, – pažymėjo TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnė Edita Gudišauskienė.
Būtent ši aplinkybė paskatino konservatorių frakciją siūlyti keisti tarybos veiklos reglamentą, kad jo nuostatos neprieštarautų teisės aktų reikalavimams, o laikas, skirtas tarybos narių klausimams pateikti ir kalbėti diskusijoje, būtų nustatytas vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais ir nesudarytų nepagrįstų procedūrinių kliūčių tarybos nario pareigoms atlikti.
Konservatoriai pasiūlė laiką klausimams pateikti ilginti iki 1 minutės, o diskusijoms skirtą laiką – iki 2 minučių.
Dabartiniai laiko apribojimai buvo nustatyti daugiau kaip prieš penkerius metus, V.Matijošaičiui laimėjus mero rinkimus.
Visi bandymai – nesėkmingi
Veiklos reglamento projekte buvo numatyta, kad tarybos narys klausimą pristatančio pranešėjo gali paklausti vieną kartą.
„Dažnai pasitaiko atvejų, kai pranešėjai ne iki galo atsako į klausimą, todėl logiška, kad tarybos narys galėtų paklausti antrą kartą.
Klausimą pateikusiam tarybos nariui turi būti leista registruotis pakartotiniam paklausimui“, – įsitikinęs TS-LKD frakcijai priklausantis Tarybos veiklos reglamento ir procedūrų komisijos narys Jonas Koryzna.
Teisės klausti pakartotinai esą gali prireikti, jeigu pranešėjo atsakymas buvo nepakankamai išsamus arba išdėstytas neaiškiai. Šis pasiūlymas taip pat nebuvo patvirtintas.
Pasak E.Gudišauskienės, ji ne kartą kreipėsi į Kauno merą V.Matijošaitį norėdama inicijuoti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų pakeitimus, kad jie atitiktų teisės aktų nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką. Siūlymai nebuvo priimti.
Praėjusių metų birželio mėnesį frakcijos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Vygantas Gudėnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrių Cechanavičių dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų atitikties teisės aktams.
Šiuo metu teismo procesas nėra pasibaigęs.
Siūlo diskutuoti kitur
Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis tikino, kad Vietos savivaldos įstatyme nėra apibrėžtas nei laikas, nei būdas, kaip tarybos nariai gali užduoti klausimus ar kalbėti. Įstatymas nurodo, kad turi būti sudaryta galimybė tarybos nariams išdėstyti savo nuomonę, išdiskutuoti klausimus.
„Šiam tikslui skirti ne tik pareiškimai ar paklausimai tarybos posėdžių metu, bet ir miesto tarybos frakcijų bei komitetų posėdžiai.
Kartą per mėnesį vykstantis miesto tarybos posėdis tėra finalinė stadija, į kurią dažniausiai frakcijos ateina jau apsisprendusios, kaip balsuos“, – mano A.Palionis.
Jis priminė, kad prieš 7 metus ir anksčiau dauguma Kauno tarybos posėdžių tęsdavosi iki vėlyvo vakaro ar dvi dienas, o nesibaigiantys klausimai ir diskusijos vykdavo ne komitetuose ar frakcijų posėdžiuose, bet tarybos salėje prieš žurnalistų kameras, dažnai net neįsigilinus į sprendimo projekto turinį.
„Kiekviena savivaldybė yra laisva apsispręsti, kiek laiko pakanka klausimui užduoti ir kalbėti“, – mano A.Palionis.
Jo žiniomis, TS-LKD atstovas Seime Jurgis Razma yra registravęs įstatymo pataisas, kurios reglamentuotų savivaldybių tarybos posėdžių narių kalbėjimo trukmę, tačiau praėjusią savaitę Lietuvos savivaldybių asociacijos narės vieningai pasisakė, kad toks įstatymas mažintų savivaldos teises ir jos savarankiškumą.
