D.Grybauskaitės kadencijų metu buvę premjerai – tuometis konservatorių lyderis, šiuo metu europarlamentaras Andrius Kubilius ir socialdemokratams vadovavęs dabartinis Seimo narys Algirdas Butkevičius nuolankiai sutiko, kad EVT susitikimuose Lietuvai atstovaus prezidentė. Tam bent jau garsiai nesipriešino ir ministras pimrmininkas Saulius Skvernelis.
Tačiau dabar ir A.Kubilius, ir A.Butkevičius kalba kur kas drąsiau: tvirtina, esą į EVT posėdžius turėtų važinėti ne prezidentas, o – premjerė.
A.Butkevičius: man buvo pasakyta kategoriškai
Trintis tarp D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus buvo juntama nuo pat pirmųjų jo premjeravimo dienų.
„Pirmame ar antrame mūsų susitikime man buvo kategoriškai pasakyta: „Aš ir toliau tęsiu vizitus į EVT. Taip buvo prie A. Kubiliaus. Dėl to, tikriausiai, nekils klausimų ir prie jūsų“, – D.Grybauskaitės nurodymus prisiminė A.Butkevičius.
Kai šaliai vadovavo V.Adamkus, kurį laiką kartu su juo į EVT vykdavo ir anuomečiai premjerai. O vėliauten dalyvaudavo tik prezidentas. Kas šaliai atstovauja EVT yra kiekvienos Europos Sąjungos narės vidaus reikalas.
Per visą buvimą premjero poste A.Butkevičius nė karto nebuvo nuvykęs į EVT: „Mes svarstėme šį klausimą valdančiosios koalicijos taryboje ir nutarėme su prezidente dėl to nekonfrontuoti, nes ir taip sunkiai sekėsi su ja formuoti vyriausybę“.
Tačiau A.Butkevičius apgailestavo, kad negalėdavo nuvykti į EVT, nes joje būdavo sprendžiami ir tokie klausimai, už kuriuos tiesiogiai atsakingos šalių vyriausybės: „Ne tik posėdžiuose, bet ir neformaliuose susitikimuose su kitų šalių premjerais EVT metu galima išspręsti ne vieną problemą, artimiau susipažinti. Negalėdamas dalyvauti tarybos posėdžiuose stengdavausi ES šalių narių premjerus pasikviesti į Lietuvą, o pats vykdavau į tuos forumus, kuriuose neretai dalyvaudavo ir kolegos vyriausybių vadovai“.
A.Butkevičiui iki šiol apmaudu ir dėlto, kad sugrįžusi iš EVT D.Grybauskaitė jo neinformuodavo apie ten priimtus sprendimus ar svarstytus klausimus. Prezidentė žinias perduodavo per savo patarėjus arba atsiųsdavo trumpą pažymą.
A.Kubilius: pasidalijome darbais
A.Kubilius prisiminė, kad į EVT posėdžius yra važiavęs sykiu su prezidentu V.Adamkumi. Bet kaip tuo metu buvo nuspręsta, kad Lietuvai atstovaus vienas žmogus – šalies vadovas.
„O su D.Grybauskaite tiesiog buvo susitarimas, kad važiuos ji, ne aš. Be to, prieš tapdama prezidente ji buvo Europos Komisijos narė, turėjo sukaupusi nemažai patirties. Todėl, ypač tuo metu ištikusiu finansiniu sunkmečiu, man atrodė, kad būtų naudingiau jai išnaudoti savo ryšius ir autoritetą ES. Taip ir pasidalijome darbais“, – kalbėjo A.Kubilius.
Sprendimą užleisti prezidentei vietą EVT jis dar aiškino esą tuo metu, kai Lietuvą ir pasaulį krėtė ištikęs sunkmetis, vyriausybė darbų turėjo per akis: „Kita vertus, nors sunkmetis buvo prispaudęs ir visą Europą, ES iš esmės niekuo nepadėjo savo šalims narėms. Tuo tarpu dabar pandemijos problemos sprendžiamos Europos Komisijoje“.
Prezidentas atsako ne tik už užsienio politiką
Atsakydama į klausimą, ar prezidentas G.Nausėda užleis vietą EVT premjerei I.Šimonytei, šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė „Žinių radijuje“ kalbėjo, kad ši diskusija Lietuvos politiniame gyvenime sukelta dirbtinai. Ji priminė, kad anksčiau į EVT vykdavo ir prezidentai, ir premjerai. Bet po kurio laiko taryboje buvo nuspręsta, kad nebekonstruktyvu prie posėdžių stalo matyti po du kiekvienos ES narės atstovus.
„Lietuvos Konstitucija sako, kad šalies vadovas – prezidentas. Būtent prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei (…). Iš Konstitucijos išplaukia, kad prezidentas yra ir užsienio politikos formuotojas, ir vidaus politikos dalyvis. Prezidentas nėra pareigūnas, kuris atstovauja tik užsienio politikai. Jis yra rinktas visų Lietuvos žmonių ir taip jis dalyvauja šalies vidaus gyvenime“, – teigė A.Skaisgirytė.
Patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš išvykdamas į EVT G.Nausėda visada su vyriausybės vadove I.Šimonyte aptaria, kokios problemos ar klausimai Lietuvai aktualiausi. O sugrįžęs apie Briuselyje pasiektus rezultatus visada informuoja ministrų kabinetą ir Seimo Europos reikalų komitetą.
I.Šimonytei svarbiausios kelios sritys
„Ambicijų prasme man – visiškai nesvarbu (…). Bet matyčiau galimybes dalyvauti EVT posėdžiuose, kai jų klausimai priklauso nuo vyriausybės darbo sėkmės ar nesėkmės“, – apie galimybes vietoj G.Nausėdos vykti į Briuselį I.Šimonytė kalbėjo „Laisvės TV“ laidoje.
Premjerė taip pat teigė, kad jai labiausiai rūpėtų tie EVT posėdžiai, kuriuose sprendžiamos pandemijos, vakcinavimo ar geležinkelio „Rail Baltica“ problemos.
Jau ruošiasi prezidento rinkimams?
Komentuodamas valdančiųjų ir buvusiųjų premjerų „praregėjimą“ dėl vizitų į EVT posėdžius, politologas Algis Krupavičius atkreipė dėmesį, kad puolantieji G.Nausėdą neatliko namų darbų: „To puolimo tikslas akivaizdus – norima perskirstyti valdžios galias. Premjerei I.Šimonytei tų galių gal ir pakanka. Ji elgiasi nuosaikiai – stengiasi EVT temos neeskaluoti. Bet Tėvynės sajungos-Lietuvos Krikščionių demokratų stovykloje yra politikų, kuriems rūpi tą klausimą kelti.
Tačiau jie tai daro neatlikę namų darbų. Pirmiausia – neperskaityta Konstitucija. O joje pasakyta, kad Lietuvos prezidentas yra valstybės vadovas ir jis atstovauja valstybei bei daro visa, kas jam pavesta Konstitucijoje bei įstatymuose.
Be to, Konstitucijoje net dvidešimt keturiais punktais išvardinti prezidento įgaliojimai. Kartais labai primityviai aiškinama, kad prezidentas turi įgaliojimus tik užsienio politikos, nacionalinio saugumo ir šiek tiek teisėsaugos srityse. Tačiau taip nėra. Iš tikrųjų prezidento įgaliojimai – gana platūs“.
A.Krupavičius teigė, kad vykdomosios valdžios galios gali būti perskirstytos, bet tam reikia keisti Konstituciją. Už jos pataisas Seime valdantieji privalėtų surinkti 85 balsus.
Tačiau, pasak politologo, neatmestinas scenarijus, kad puldinėdami G.Nausėdą dėl dalyvavimo EVT posėdžiuose valdantieji konservatoriai jau ruošiasi būsimiems prezidento rinkimams: „Tik toks rengimasis turi daug nežinomųjų. Sugrįžti į 2019-uosius, kai prezidento rinkimų antrajame ture rungėsi su G.Nausėda, I.Šimonytė pagundų, matyt, turi. Bet pirmiausia tokių pagundų turi konservatorių partijos viršūnės.
Kita vertus, šiuo metu I.Šimonytė kaip premjerė turi tokią plačią ir sudėtingą darbotvarkę, kad jos vietoje nė vienam normaliam politikui svarstyti apie po trejų metų vyksiančius rinkimus būtų neprotinga“.
A.Krupavičiui antrino politologas Lauras Bielinis: „Nuolat kritikuodami ir puldinėdami G.Nausėdą konservatoriai siekia jį suvaldyti, nes, matyt, jiems atrodo, kad prezidentas jau nelabai suvaldomas. Juk anksčiau jiems netrukdė, kad į EVT posėdžius vykdavo D.Grybauskaitė.
Dabar situacija tokia, kad būsimuose prezidento rinkimuose konservatorių kandidatė – I.Šimonytė, todėl G.Nausėda turi būti „pastatytas į vietą“ ir reikia jam užkirsti kelią dar kartą siekti šalies vadovo posto.
Tačiau iš tikrųjų situacija – labai neskani. Tas konservatorių planas susiūtas baltais siūlais. Manau, kad žmonės greitai tai pamatys ir supras, kas už jo slypi“.
