Pasikeitęs COVID-19 duomenų teikimas pažėrė įdomybių: naujas rodiklis skelbia – sergančių gali būti beveik 6 kartus mažiau

Lietuvoje nuo ketvirtadienio keičiasi Statistikos departamento pateikiami duomenys apie sergamumą COVID-19 liga. Šie pokyčiai susiję su sergančiųjų, pasveikusiųjų nuo koronaviruso skaičiavimu, išsamesniais mirusiųjų duomenimis, atnaujintais žemėlapiais pagal 14 dienų sergamumo rodiklius ir karantino atlaisvinimo scenarijus.

Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Feb 11, 2021, 10:47 AM, atnaujinta Feb 11, 2021, 12:36 PM

Kartu nuo šiol bus teikiama informacija apie imunitetą virusui turinčią populiacijos dalį: paskiepytus, persirgusius žmones, taip pat tuos, kuriems imunitetas patvirtintas antikūnų testu.

Pagal naują skaičiavimą, net šešis kartus keičiasi ir deklaruojamas sergančiųjų koronavirusu asmenų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu COVID-19 Lietuvoje serga 62 586 asmenys. Tiesa, paskutinėmis savaitėmis pastebėta, kad tarp jų vis dar įtraukti jau seniai pasveikę asmenys.

Todėl nuo šiol bus pateikiamas statistinis sergančių skaičius, kuris dabar siekia 11 096.

Pasikeitęs sergančių asmenų skaičiavimas įtakos karantino eigai neturės

Pristatydamas COVID-19 statistikos pateikimo pokyčius sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad pasikeitę skaičiavimai leis visuomenei daugiau suprasti apie realią pandemijos situaciją Lietuvoje.

„Nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita. Ji leis mums tikrai daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo procesų eigą. Šie aspektai yra vertingi, vertinant šios dienos situaciją ir pandemijos pasekmes. Kaip pavyzdį norėčiau išskirti perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius“, – sakė ministras.

A.Dulkys pabrėžė, kad tiek savo darbo pradžioje, tiek dabar kaip vieną svarbiausių priemonių kovoje su koronavirusu jis įvardija tikslius duomenis, kurie reikalingi priimant sprendimus. Ministras pridūrė, kad pasikeitęs sergančių asmenų skaičiavimas neturės įtakos karantino ribojimų sprendimams.

„Pirma, viena šiandienos aktualijų yra sergančiųjų skaičius. Deja, e.sveikatoje deklaruotas bendras sergančiųjų skaičius niekada nebuvo tikslus. Situacijos departamentas šalia deklaruoto sergančiųjų skaičiaus nuo šiol visada pateiks ir statistinį šio rodiklio skaičiavimą.

Noriu atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis nėra ir nebus naudojamas priimant Vyriausybei sprendimus, susijusius su galimais karantino režimo pokyčiais tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmeniu“, – tvirtino jis.

Anot ministro, karantino ribojimų keitimo plane naudojami kiti du objektyvūs rodikliai, kuriais remiantis bus daromi laipsniški režimo laisvinimo pokyčiai. Pirmasis rodiklis – ne sergamumo, o naujų atvejų skaičius per 14 dienų, fiksuojamas 100 tūkst. šalies gyventojų.

Antrasis – teigiamų diagnostinių tyrimų dalis nuo visų atliekamų tyrimų per septynias dienas. „Tada, atsižvelgiant į plano A, B, C, D dalims priskirtų rodiklių intervalus, nuo šiandien pasikeitė ir savivaldybių spalvinės zonos žemėlapyje“, – pažymėjo A.Dulkys.

Dar vienas aspektas – testavimo apimčių plėtimas. Ministro teigimu, šiuo metu džiuginantis pokytis – sumažėjęs sergančių ir koronavirusui būdingus simptomus jaučiančių asmenų skaičius.

Tiesa, pasak jo, tai daro įtaką ir mažėjančioms testavimo apimtims. 

Tikrų sergančiųjų šešis kartus mažiau?

Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, deklaruotas sergančiųjų COVID-19 skaičius šiuo metu – 62 586. Tiek vis dar yra „neuždarytų“ ligos atvejų, kai šeimos gydytojas į e.sveikatą nėra suvedęs, kad žmogus jau pasveiko.

Paskutinėmis savaitėmis pastebėta, kad tarp šių žmonių gausybė jau sveikų ir seniai į darbą grįžusių asmenų. Todėl Statistikos departamentas nuo šiol pateikia statistinį sergančiųjų skaičių, kuris šiuo metu siekia 11 096.

Į jį įtraukti tik tie žmonės, kuriems COVID-19 liga buvo diagnozuota per paskutines 28 dienas ir apie kurių pasveikimą nėra duomenų e.sveikatoje. Vadinasi, „sergantys“ ilgiau nei keturias savaites automatiškai išbraukiami iš sergančiųjų skaičiaus.

Duomenų analitikas Jonas Bačelis paklaustas, kodėl šie skaičiai skiriasi beveik šešis kartus, tikslaus atsakymo pateikti negalėjo. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad metų pradžioje šie skaičiai skyrėsi tik du kartus.

J.Bačelis taip pat priminė, kad sergančiųjų skaičius tėra statistinė įdomybė. „Jis daugiau niekur nenaudojamas, nei sprendimams priimti. Tiesiog įdomu orientuotis, kiek šiuo metu vaikšto gatvėje sergančių žmonių“, – paaiškino duomenų analitikas.

Jis pridūrė, kad ne visi žmonės tiriasi dėl viruso, tad šis statistinis rodiklis niekaip ir negali būti tikslus. Todėl duomenų analitikas ragino nesureikšminti sergamumo skaičių.

Mirtis skirstys į tris apibrėžimus

Nuo ketvirtadienio buvo įvesti ir trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai: pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga; ne pagrindinė, bet viena iš mirties priežasčių yra COVID-19 liga; visi, turėję COVID-19 diagnozę ir mirę per 28 dienas nuo ligos patvirtinimo.

„Pakeista metodika išplėtė mirties reiškinio sampratą. Ir taip, galima pagal šį metodą daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik tiek pat mirė tų, kuriems buvo diagnozuota ši liga, tačiau vėliau kažkokiais kitais reiškiniais pasireiškė, bet tai nebuvo tiksliai fiksuota.

Tokia yra tiesa. Neturiu daugiau, ką pasakyti. Matyt, čia ne vieta niekam teisintis. O kodėl to nebuvo anksčiau? Negaliu to pasakyti. Žinojau, kam prioritetą skirsiu prisiėmęs šią atsakomybę ir nuo pat pirmų dienų kibome į duomenų tvarkymą. Čia yra pradžia, kelionė dar nesibaigė“, – teigė A.Dulkys.

Skelbs apie imunitetą virusui

Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė sakė, kad jos institucijai perėmus COVID-19 statistikos tvarkymą ir skelbimą, daugelis duomenų buvo peržiūrėti. Buvo pasirinkta pereiti prie pirminių šaltinių, e.sveikatos sistemos.

„Taip išvengiama žmogiškųjų klaidų įvedinėjant, perrašant duomenis. Galima juos lyginti, nes yra iš to paties šaltinio“, – sakė J.Petrauskienė ir pridūrė, kad tik keturi epidomologiniai rodikliai yra imami iš NVSC sistemos.

Imta skelbti ir kiek Lietuvos gyventojų jau turi imunitetą virusui. Į šį skaičių įeina persirgę, turintys antikūnų ir vakcinuoti žmonės. Statistikos departamento vadovė vylėsi, kad daugiau esminių pakeitimų statistikos pakeitime nebebus ir šiandien taikyti pradėti pokyčiai bus paskutiniai.

„Krizes valdo tie, kurie valdo duomenis“

Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys akcentavo, kad Statistikos departamento teikiami duomenys nuo šiol parodys ne tik kiek asmenų testuojasi, bet ir kokiu tyrimo metodu tai daro, kokius rezultatus iš to galiausiai turime.

„Noriu dar kartą pasidžiaugti, kad viešoje erdvėje mes turime vis daugiau diskusijų apie tai, kokius turime duomenis, kokia jų kokybė. Tikiu, kad tai mums padės kartu formuoti tokią kultūrą, kurioje svarbiausi sprendimai yra priimami pagal duomenis. Lietuva yra EBPO šalis, o šių šalių geroji praktika ir sako, kad krizes valdo tie, kurie valdo duomenis.

(...) Jeigu nebūtume priėję prie tos kultūros, kad norime priiminėti sprendimus pagal duomenis, tai niekas tais duomenimis, matyt, ir būtų nesidomėjęs“, – apibendrino ministras.

Merai suabejojo statistika

Kai kurių savivaldybių merai pastarosiomis savaitėmis suabejojo sergančiųjų statistika – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad pasveikimo faktą diagnozuoja gydantis gydytojas, o centras duomenis apie pasveikusius asmenis automatiškai importuoja iš e.sveikatos sistemos.

Vis dėlto NVSC informuoja, kad patikrinus kai kuriuos įtarimų dėl ligos trukmės sukėlusius atvejus, aptikta iš tiesų jau pasveikusių, bet formaliai sirgusiais laikytų asmenų, todėl gydymo įstaigoms pateikė tokių asmenų sąrašus, jog šios sutikrintų, kodėl nėra pasveikimo diagnozės.

„Taip pat paaiškėjo, kad kai kurios įstaigos naudoja atskiras vidines informacijos sistemas, dėl ko duomenys ne visada korektiškai patenka į e.sveikatos sistemą“, – tvirtinama NVSC pranešime.

Statistikos departamentas operatyvius duomenis apie COVID-19 skelbia nuo pernai lapkričio, remdamasis NVSC, e.sveikatos ir kitais duomenų šaltiniais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.