R.Karbauskis posėdyje sakė, kad šešėlinė Vyriausybė nesistengs oponuoti, jos tikslas – padėti.
„Mūsų šešėlinės Vyriausybės tikslas yra ne oponavimas dėl paties oponavimo, mes nesiruošiame užsiimti propagandinių žinučių skleidimu, turime vieną tikslą – padėti daryti kuo mažiau klaidų. Be klaidų, niekas nieko nesukūrė, vertinant koronaviruso situaciją, mes daug dalykų darome pirmą kartą“, – sakė R.Karbauskis ir pridūrė, kad Vyriausybė galės į šešėlinę Vyriausybė kreiptis ekspertinio vertinimo, o valstiečių Vyriausybės ministrai taip pat pagelbėtų pareigas Vyriausybėje einantiems ministrams.
R.Karbauskis teigė, kad dar prieš porą savaičių buvo pateiktos karantino mažinimo gairės, kas buvo pavyzdinis atvejis, kaip turėtų vykti šešėlinės Vyriausybės darbas. „Mes pasiūlėme sprendimus, kuriuos ši Vyriausybė pradėjo daryti, aišku, reikėjo savaitės neigimo“, – kalbėdamas apie situaciją ironizavo R. Karbauskis ir pridūrė, kad iš šios Vyriausybės kabineto tik jis ir Arvydas Vaitkus nėra Seimo nariai.
Pateikė savo pasiūlymus
Šešėlinė teisingumo ministrė Agnė Širinskienė teigė, kad šešėlinės Vyriausybės programoje atsispindi partijos rinkiminės programos tęstinumas ir prie jos buvo dirbama dar praėjusią vasarą. Anot jos, programa apims labai daug sričių – joje lieka ir valstybinio banko idėja.
Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad ketinama pateikti papildomus siūlymus, susijusius su karantinu ir jo švelninimu. „Dėl ko manome, kad reikėtų greičiau judėti Vyriausybei, tai skaičiuojamas šalių karantino priemonių griežtumo indeksas. Jei palygintumėme Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, šiuo metu mes turime aukščiausią karantino indeksą. <...> Pakartotinai kreipėmės į Vyriausybę, kviesdami veikiantiems smulkiesiems verslams sudaryti ir išlaikyti lygiavertes sąlygas veikti ir priimti tokius sprendimus, kad šių verslų atnaujinimas būtų realus, o ne formalus“, – sakė A.Veryga.
Kitas siūlymas yra susijęs su nepriklausoma ekspertų patariamąja taryba. Pasak A.Verygos, siūloma į ją įtraukti įvairių sričių atstovų, pasitelkti infektologus, epidemiologus, kviesti kultūros sričių atstovus. „Būtų gerai, kad šios interesų grupės būti tinkamai atstovaujamos“, – kalbėjo A.Veryga.
Pasak jo, siūloma sistemiškai spręsti vakcinavimo klausimus, įnešant į situaciją daugiau aiškumo ir nuoseklumo. A.Veryga paragino greičiau spręsti ir ugdymo atnaujinimo klausimą ir, paskiepijus pedagogus, mokyklas atverti greičiau. Pasak jo, visiškas mokyklų uždarymas yra kraštutinė priemonė, tad, situacijai gerėjant, reikėtų imtis naujų sprendimų.
Dar viena šešėlinės Vyriausybės rekomendacija susijusi su koronaviruso duomenimis. Pasak A.Verygos, būtina užtikrinti, kad teikiama informacija apie sergamumą bei kitus rodiklius būtų tiksli.
Būtų išvengta „namų arešto“
R.Karbauskis teigė, kad jei jo Vyriausybei būtų tekę dirbti ir antrosios viruso bangos piko metu, verslai iš vis nebūtų buvę sustabdyti, o žmonėms nebūtų buvęs taikomas toks kelių mėnesio, politiko žodžiais tariant, „namų areštas“.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu draudimai yra vieni didžiausių ES, o skaičiai mažiausi.
„Svarstėme galimybę nerengti baigiamųjų egzaminų“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tokį beprecedentį sprendimą šiemet po beveik dviejų šimtų metų pertraukos priėmė Prancūzija ir dar kelios šalys. Anot jo, nuotolinis mokymas neužtikrina galimybės pasiruošti šiems egzaminams tinkamai.
Neformalus švietimo, mokslo ir sporto ministras E.Jovaiša palietė Nacionalinio susitarimo dėl švietimo klausimą. „Mes susitarimą pradedame ne nuo to taško. Pirmiausia, mūsų manymu, turėtų būti apsvarstyti ir sutarti subjektai, kurie sieks šito susitarimo. Turi būti sudarytas labai aiškus sąrašas politinių, visuomeninių organizacijų, kurios sės prie derybų stalo. Labai svarbu sutarti dėl principų, kokio mes susitarimo sieksime.
Ar mes sieksime susitarimo, kurį galime patvirtinti kaip gaires, ar tokio, kurį pasiekė Lietuvos politikai nacionalinio saugumo požiūriu? Trečias dalykas – kas yra to Nacionalinio susitarimo centras? Mano supratimu, Lietuvos parlamentas demokratinėje valstybėje yra ta vieta, kuri gali pasiekti šio susitarimo ir pasirašyti jį. Todėl mes ir siūlome apsvarstyti mano minėtus punktus ir sėsti prie derybų turinio“, – sakė E.Jovaiša.
Rengs interpeliacija S.Gentvilui
Šešėlinė Vyriausybė taip pat planuoja interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui dėl jo konflikto su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vebriene bei kitų jo viešų pasisakymų, kurie galimai kelia abejonių dėl ministro skaidrumo bei siekio galimai atstovauti stambaus verslo interesus. R.Karbauskis pabrėžė, kad šiam veiksmui reikia sutelkti visas opozicines pastangas.
Šešėlinė aplinkos ministrė „valstietė“ Ligita Girskienė tvirtino, kad S. Gentvilas „darbą pradėjo ne nuo diskusijų su pavaldžiu įstaigų vadovais, o iš karto ėmėsi valymo atleidžiant darbuotojus“.
Jos teigimu, S. Gentvilo konfliktas su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene netoleruotinas.
Pasak L. Girskienės, vieši aplinkos ministro pasisakymai kelia didelių abejonių, ar jis atėjo ginti aplinkosaugos, ar stambiojo verslo interesų. L. Girskienė citavo S. Gentvilo žodžius, kad jis nesiruošia konfrontuoti su stambaus verslo įmonėmis.
S.Skvernelis liko be portfelio
Sauliui Skverneliui, kuris ketverius metus vadovavo jau darbą baigusiai Vyriausybei, posto šešėliniame Ministrų Kabinete nėra numatyta. LVŽS sudarytos šešėlinės Vyriausybės struktūra atitinka Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės sudėtį. R.Karbauskio vadovaujamą šešėlinį Ministrų Kabinetą sudarys 14 šešėlinių ministrų.
Šešėlinio finansų ministro portfelis tenka Valiui Ąžuolui. Pastarasis kadenciją baigusiame Seime vadovavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Šešėlinės teisingumo ministrės pozicija priklausys vienai iš „valstiečių“ lyderių, buvusiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei.
Aurelijaus Verygos darbo laukas nesikeičia – šešėlinėje Vyriausybėje jis išlaiko sveikatos apsaugos ministro pareigas. Lygiai taip pat ir eksministras Kęstutis Mažeika – jam numatyta šešėlinė žemės ūkio ministro pozicija. Vietą šešėlinėje „valstiečių“ Vyriausybėje gavo ir Seimo nario mandato neturintis buvęs ilgametis Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Jis regimas kaip šešėlinis susisiekimo ministras. ELTA primena, kad po savivaldos rinkimų 2019 m., kuriuose uostui vadovavęs A.Vaitkus, vesdamas LVŽS sąrašą, siekė Klaipėdos mero posto, tuomečio susisiekimo ministro Roko Masiulio buvo atleistas iš pareigų dėl galimo interesų konflikto.
Kaip tuomet skelbė LRT tyrimų skyrius, LVŽS rinkimų kampaniją rėmė Klaipėdos uoste veikusių įmonių atstovai. Kaip alternatyvą Agnės Bilotaitės vadovavimui Vidaus reikalų ministerijoje „valstiečiai“ mato Guodą Burokienę.
Jai numatyta šešėlinė vidaus reikalų ministrės kėdė. Postas šešėliniame Ministrų Kabinete teko ir parlamentarui Giedriui Surpliui. Jam „valstiečiai“ paskyrė užsienio reikalų ministro portfelį.
Buvusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui numatytos šešėlinio krašto apsaugos ministro pareigos, Tomui Tomilinui – socialinės apsaugos ir darbo šešėlinio ministro portfelis. Parlamentaras Deividas Labanavičius tapo šešėliniu ekonomikos ir inovacijų ministru.
Eugenijus Jovaiša, ankstesnės kadencijos Seime vadovavęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, „valstiečių“ šešėlinėje Vyriausybėje bus neformaliu švietimo, mokslo ir sporto ministru. „Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė šešėlinėje Vyriausybėje bus šešėlinė kultūros ministrė, o „valstietis“ Arvydas Nekrošius – šešėlinis energetikos ministras.
Galiausiai parlamentarė Ligita Girskienė – šešėlinė aplinkos ministrė.
„Valstiečių“ teigimu, tai pirmoji šešėlinė Vyriausybė Lietuvoje, kuri dirbs nuolatos, pagal patvirtintą darbo reglamentą ir programą. Kaip teigiama LVŽS sudarytos šešėlinės Vyriausybės programoje, dešiniųjų partijų sudaryta valdančioji dauguma nusigręžia nuo tradicinių vertybių bei atsisako vertybinės politikos.
Dėl šios priežasties, pažymi LVŽS, buvo suformuota šešėlinė Vyriausybė, o jos programa tapo alternatyva valdančiųjų – konservatorių ir liberalų – Vyriausybės programai.
