Nepaisant nepasiteisinusio prašymo dėl prevencinio testavimosi, rekomendacijos paversti prievole neketinama, tačiau vidaus reikalų ministrė patikino, jog bus ieškoma labiau įpareigojančių priemonių, užtikrinančių platesnį gyventojų testavimąsi.
Geros valios rezultatas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas „Žinių radijo“ laidoje teigė, jog vangus į darbą grįžtančiųjų asmenų testavimasis yra tam tikras nerimą keliantis signalas.
„Man tai yra signalas, kad galime turėti epidemiologinių problemų. Jei kalbame apie parduotuves – jos yra mažiau rizikingos, tačiau jei kalbame apie grožio paslaugas, tai rizika tiek patiems užsikrėsti, tiek kitus užkrėsti yra gerokai didesnė“, – kalbėjo profesorius.
M.Stankūnas teigė didesnės baimės dėl nesitestuojančių parduotuvių darbuotojų nejaučiantis, tuo metu atlikti nemokamą tyrimą atsisakantys grožio paslaugų specialistai kelia nerimą.
„Kalbant apie grožio industriją, asmens paslaugų industriją tai mane neramina, nes yra tam tikra rizika – kiek ji didelė, kiek ne, bet ji vis dėlto yra rizika“, – kalbėjo M.Stankūnas.
Kaip nerimą keliančią žinią vangų grožio paslaugų sektoriaus, mažų parduotuvių darbuotojų testavimąsi įvardijo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė informavo, jog iš 10 tūkst. į darbą grįžusių specialistų nemokamo tyrimo galimybe pasinaudojo tik 2 tūkst., apie 2 proc. testą atlikusių asmenų buvo nustatytas koronavirusas.
„Yra didelė rizika, kad tie asmenys, kurie pradėjo savo darbus ir nesitestavo tiesiog turės virusą. Ir tie žmonės, kurie susitvarkys nagus, nusidažys plaukus, po dviejų savaičių gali būti su rimtomis sveikatos problemomis“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ministrė.
Paklausta, ar Vyriausybėje svarstoma rekomendaciją testuotis prieš atnaujinant veiklą pakeisti prievole testuotis, A.Bilotaitė teigė, jog priversti žmones testuotis Vyriausybė negali, tačiau tikino, kad ieškos galimybių užtikrinti aktyvesnį testavimąsi.
„Kalbant apie prievolę, mes matome tą problemą, kad šiuo metu yra tik rekomendacija. Esame sutarę, kad kitą savaitę pasikviesime ekspertus ir pasižiūrėsime dėl labiau įpareigojančių galimybių užtikrinti, kad žmonės testuotųsi. Dabar matome, kad ta gera valia ir yra tas rezultatas, kad iš 10 tūkst. tik 2 tūkst. asmenų testavosi“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, priversti testuotis Vyriausybė negali, tačiau giliau panagrinėjus situaciją būtų įmanoma rasti sprendimų: „Tai yra ir atsakomybė už kitus“.
Galimos įvairios priežastys
Tuo metu premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė laidos metu kalbėjo, jog galimos įvairios priežastys, kodėl grįžtantys į darbą specialistai nesiregistravo tyrimams aktyviau.
„Medikų ir mokytojų testavimas parodė, kad 20 proc. mokytojų ir 30 proc. medikų jau buvo persirgę šia infekcija – kai prieš vakcinaciją jie buvo testuotojami, pasirodė, kad jiems galima vakcinaciją atidėti.
Gali būti, kad panaši situacija ir su smulkaus verslo atstovais – galbūt jie, žinodami, kad jau persirgo, tam testui nesiregistravo“, – kalbėjo Ž.Gudlevičienė.
Kita galima situacija, anot Ingridos Šimonytės patarėjos, yra tai, jog verslo atstovai, įvertinę atnaujinamos veiklos ribojimus, pavyzdžiui – kad gali dirbti tik vienas klientas ir vienas paslaugos tiekėjas, įvertinę ploto reikalavimus, pamatė, kad negalės šių reikalavimų užtikrinti, todėl veiklos atnaujinimą atidėjo.
„Kadangi atlaisvinimas suteiktas praeitą savaitę, galbūt žmonės dar nepasiruošę pradėti nuo šio pirmadienio, o savaitės eigoje prasitestuos ir pradės savo veiklą“, – svarstė ji.
Tuo metu idėja vietoj rekomendacijų įvesti prievolę profilaktiškai, pavyzdžiui, kas savaitę testuoti darbuotojus, anot Ž.Gudlevičienės, atsiremtų į valstybės finansus: „Skaičiuojama, kokia finansinė našta valstybei“.
Vyriausybės sprendimu, nuo pirmadienio gali būti atidarytos tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.
Nuo pirmadienio taip pat leidžiama teikti individualias paslaugas, įskaitant grožio, kurių teikimo metu yra kontaktas tik tarp vieno paslaugos teikėjo ir vieno paslaugos gavėjo. Kartu turi būti užtikrinamas 10 kv. metrų paslaugos teikimo plotas vienam paslaugos gavėjui, kai reikalingas trumpesnis nei 15 min. kontaktas, o jei kontaktas ilgesnis – bent 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotas vienam paslaugos gavėjui.
