Tuo pačiu ekspertų tarybos narys teigė, kad diskusijų dėl įvairių atlaisvinimų nėra atsisakoma, ir jei epidemiologinė situacija leis, laukia ir daugiau gerų naujienų.
Išskyrė dvi priežastis
Anot M.Stankūno, aiškių priežasčių, kurios pasakytų, kodėl Lietuvoje sulėtėjo koronaviruso atvejų mažėjimas, dabartiniai duomenys nurodyti negali, tačiau itin svarbios gali būti dvi aplinkybės.
„Jau nuo sausio yra matomas, o ypač pastebimas vasarį, yra Lietuvos gyventojų mobilumo didėjimas. Lyginant metų pradžią ir dabar, tai gyventojai juda gerokai daugiau“, – laidos metu kalbėjo profesorius.
Anot jo, kitų šalių atlikti moksliniai tyrimai parodė teigiamą koreliaciją tarp gyventojų mobilumo ir naujų atvejų skaičiaus kitimo – didėjant gyventojų judėjimui, matomas naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimas.
„Žmonės juda, greičiausiai jie daugiau susitinka, galbūt susitikimai įvyksta ne visai laikantis rekomendacijų, ir mes turime tą atvejų padidėjimą“, – įvertino M.Stankūnas.
Kita priežastis, M.Stankūno teigimu – galimai pasireiškiantis pandeminis pervargimas: „Žmonės pavargo nuo šios pandemijos, jiems vis sunkiau ir sunkiau sekasi surasti jėgų laikytis reikalavimų“.
Tačiau tik iš dabar turimų duomenų, profesoriaus teigimu, generalizuotų išvadų dėl atvejų mažėjimo sustojimo daryti negalime.
Kas laukia kovą?
Nors dar praeitą savaitę nemaža dalis visuomenės tikėjosi, kad jau kovo pradžioje bus galima tikėtis reikšmingesnio karantino laisvinimo, šios savaitės pradžia nuteikė kiek pesimistiškai.
Visgi, atsakydamas, kaip galėtų atrodyti kovas Lietuvoje, M.Stankūnas teigė, kad prognozuoti – sunku, nes situacija šiuo metu yra gana neapibrėžta, tačiau, pasak profesoriaus, diskusijų dėl papildomų laisvinimų nėra atsisakyta.
„Jeigu išlaikytume dabartinį mobilumo lygį – jei jis nedidėtų, išliktų toks, koks buvo sausio mėnesį, jei nepadarytume kažkokių didelių, skubotų atlaisvinimų, manome, kad (naujų koronaviruso – aut.past.) atvejų trajektorija neturėtų pakeisti krypties – atvejų neturėtų didėti.
Jie turėtų nuosekliai mažėti: nebūtų tokio įspūdingo kritimo, kokį fiksavome sausio mėnesį, kada buvo laisvas kritimas. (...) O Vyriausybė ir ekspertai laikosi tokios pozicijos, kad mes turime nuolat, kiekvieną savaitę, įvertinę situaciją, pasižiūrėti, kokios sritys yra mažiausiai rizikingos ir kokias būtų galima atverti“, – kalbėjo M.Stankūnas.
„Vakar buvo tas posėdis ir tikrai nepriėjome kategoriško sprendimo, kad dabar jau jokių diskusijų apie atlaisvinimus nebus. Ne, tos diskusijos tęsis, yra sudarytas visas sąrašas susitikimų, diskusijų dėl įvairių atlaisvinimų. Manau, kad jei tik epidemiologinė situacija mums leis, tai tikrai bus daugiau gerų naujienų“, – pridūrė jis.
Galimi pokyčiai dėl kaukių
Antradienį Vyriausybės suburta Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba vienbalsiai sutarė siūlyti Ministrų kabinetui karantiną pratęsti, tačiau kartu atsisakyti prievolės lauke dėvėti apsaugines veido kaukes.
Kaukių dėvėjimas lauke, jei tam trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritars Ministrų kabinetas, išliks tik rekomendacija. Kaukes lauke ir toliau reikėtų dėvėti, kai nėra laikomasi saugaus atstumo, išskyrus šeimos narius, giminaičius ir pan.
Tačiau ten, kur kaukes dėvėti privalu, turėtų būti dėvimos medicininės kaukės arba respiratoriai, o ne medžiaginės kaukės, įvairūs šalikai, skarelės ar veido skydeliai.
