Konservatoriams siūlant keisti rinkimų sistemą – kaltinimai naudos ieškojimu: ar reikalingi pokyčiai?

Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.

Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.
Konservatorių frakcijai inicijavus visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad taip konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 1, 2021, 6:39 PM

Tuo metu politikai ir politologai pabrėžia, kad balsuojant vienmandatėse apygardose sudega daug rinkėjų balsų, be to, nuolat kintant rinkėjų skaičiui, prieš kiekvienus parlamento rinkimus reikia perbraižyti vienmandačių apygardų ribas.

Atstovavimo problema

Seimo valdybai pateiktas konservatorių siūlymas sudaryti darbo grupę iš visų parlamentinių frakcijų atstovų, kad ji po konsultacijų su visuomene, mokslininkais, partijomis iki rugsėjo parengtų siūlomus pakeitimus.

Konservatoriai siūlo išsamiau padiskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo, įvertinti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir visuomeninių rinkimų komitetų reglamentavimą per savivaldos rinkimus. Be to, pavasarį tikimasi sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai.

„Žinių radijo“ laidos metu konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad šie metai, kada rinkimai nėra numatyti, yra tinkamiausias laikas keisti rinkimų sistemas.

„Inicijuojame pirmiausia todėl, kad matome, kad kolegos tiek pozicijoje, tiek opozicijoje turi daug visokiausių pasiūlymų dėl Seimo rinkimų, savivaldos rinkimų, smulkesnių ir didesnių, ir manome, kad Seimas, turėdamas šiuos metus be jokių rinkimų, turėtų į viską pažiūrėti sistemiškai, o ne svarstyti vien smulkias, pavienes iniciatyvas“, – laidos metu kalbėjo A.Vyšniauskas.

Seimo nario teigimu, norima surengti platesnę diskusiją dėl Seimo ir savivaldos rinkimų tvarkos.

„Yra daug visokių politologų nuomonių ir analizių apie tai, kad galbūt mes pamažu turime problemą dėl rinkimų proporcingumo, dėl vienmandačių apygardų, kai tenka jų ribas kaitalioti prieš kiekvienus rinkimus – tai kelia tiek politikams, tiek visuomenei gan didelio nepasitenkinimo“ – kalbėjo A.Vyšniauskas.

Seimo narys argumentavo, jog balsuojant vienmandatėje apygardoje sudega daug rinkėjų balsų, tuo metu proporcinėje sistemoje sudega tik 5 proc. kartelės neperžengusių politinių jėgų rinkėjų balsai.

„Su vienmandatėmis apygardomis yra problema, kad labai didelė dalis balsų sudega. O su tuo balsų sudegimu gan daug žmonių jaučiasi neatstovaujami“, – pabrėžė jis.

Be to, Seimo nario teigimu, yra ir žmonių įsivaizdavimo, ką daro vienmandatininkas, problema.

„Žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad vienmandatininkas yra beveik meras, pas kurį ateini ir gauni visų gyvenimo problemų sprendimus. Pats esu vienmandatininkas, išrinktas vienmandatėje apygardoje. Tai dėl ko dažniausiai žmonės kreipiasi? Dėl socialinių pašalpų, negrąžintų žemių, kaimynų, kurie triukšmauja“, – kalbėjo Seimo narys.

Bijo būsimų rinkimų?

Savo ruožtu Seimo opozicinės valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė vertindama iniciatyvą teigė, kad tokiu būdu konservatoriai bando susikurti sau palankesnę rinkimų sistemą.

„Iš nuogirdų, kurios Seime išsakomos, akivaizdu, kad bus linkstama eiti prie daugiamandatės rinkimų sistemos. Valdantieji, matyt, bijo, kad bus problema su kitais rinkimais – nepamirškime, kad ir dabar, lyginant su 2016 metų rinkimais, ne ką daugiau balsų gavo, tačiau kadangi kitos rinkėjų grupės buvo neaktyvios, jie galėjo laimėti ir sukurti trapią daugumą“, – laidos metu kalbėjo A.Širinskienė.

Anot jos, konservatoriai, įvertindami, kad gresia ekonominė krizė, jog dalis žmonių nepatenkinti pandemijos valdymu, tokiu būdu bando užsitikrinti palankesnius rinkimų rezultatus.

„Nepamirškime, kad konservatoriams tradiciškai, eilę metų tikrai labai sunkiai sekasi vienmandatėse apygardose“, – kalbėjo valstietė.

A.Širinskienė, aiškindama, kodėl konservatoriams naudingesni rinkimai pagal partijų sąrašus teigė, kad panaikinus vienmandates apygardas, balsuoti ateitų mažiau žmonių, o tai konservatorių partijai, kurios rinkėjai į rinkimus ateina visada, yra naudinga: „Jų rinkėjas yra be galo lojalus, ištikimas“.

„Sakyčiau, kad jų koalicijos partneriams tiek naudos nebūtų, nes liberalų rinkėjas yra pakankamai jaunas ir visiškai kitoks“, – pridūrė A.Širinskienė.

Sunkiai prognozuoja

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto politologas Algis Krupavičius teigė, kad visos partijos, siūlydamos rinkimų sistemos pokyčius, juos vertina per savo naudos prizmę, tačiau, anot politologo, politikai ne itin gerai prognozuoja, kas jiems būtų naudinga.

„Visos partijos, kai siūlo rinkimų sistemos pokyčius, paprastai juos mato per savo interesus, savo naudos prizmę. Ir šiuo atveju, matyt, nebūtų išskirtis. Tačiau turiu pastebėti, kad politikai Lietuvoje ne itin geri prognozuotojai ir nebūtinai tinkamai numato vienų ar kitų pokyčių pasekmes“, – laidos metu kalbėjo jis.

Anot jo, proporcinė rinkimų sistema naudingiausia yra protesto partijoms.

„Proporcinė rinkimų dalis, dėl kurios dabar laužoma daugiausiai iečių – ją išplėsti arba neišplėsti – ji vienareiškmiškai naudinga pirmiausia toms protesto partijoms, kurios staiga atsiranda prieš rinkimus“, – aiškino politologas.

Klasikiniai tokių partijų pavyzdžiai – Naujoji sąjunga (socialliberalai), Tautos prisikėlimo partija, Drąsos kelias, Darbo partija.

„Turi atsirasti ir pasiskelbti „naujas gelbėtojas“, reikia turėti pakankamai patrauklų lyderį. Lyderiai, kurie sugebėjo su nauja vėliava mobilizuoti rinkėjus – tai ir R.Paksas, V.Uspaskich“, – kalbėjo A.Krupavičius.

Vis dėlto, politologas negalėjo sutikti su teiginiu, kad konservatoriams proporcinis atstovavimas būtinai būtų naudingas – anot politologo, konservatorius proporcinė rinkimų dalis iš tiesų išgelbėjo 2000 metais ir antrą kartą 2016 metais.

„Kituose rinkimuose, 2004 metų, 2008 metų, net ir paskutiniuose, 2020 metų, rinkimuose partija gavo daugiau mandatų vienmandatėse rinkimų apygardos, o ne pagal proporcinę rinkimų dalį“, – pabrėžė politologas.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto politologas Ainis Lašas teigė, kad permainų Lietuvos rinkimų sistemoje reikėtų, jei jos užtikrintų didesnį žmonių atstovavimą.

„Jeigu mes iš tiesų surasime konsensusą ir būdą padidinti žmonių atstovavimą, tada aš už pokyčius. Iš principo manau, kad tikrai turime vietos ją (rinkimų sistemą – aut.past.) pagerinti, ypač, kai kalbame apie vienmadates – nors jos ir populiarios, iš kitos pusės, labai daug žmonių balsų tiesiog nueina veltui“, – kalbėjo politologas.

Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.

Pokyčių sieks ir liberalai: Seimo pavasario sesijoje Liberalų sąjūdžio frakcija skatins parlamentą balsuoti dėl Konstitucijos pakeitimo, siekiant sumažinti Seimo rinkimų amžiaus cenzą iki 21 metų.

Pagal dabar galiojantį LR Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali tapti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo. Įstatymo iniciatorė – Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, o į statymo projektui po pateikimo pritarė dar buvusios kadencijos Seimas, tad dabar tektų balsuoti dėl Konstitucijos pataisos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.