Nors šiame krašte žmonės įpratę gyventi „didelio vandens“ sąlygomis, bet šiųmetis gąsdina. Mat hidrometeorologai įspėjo, kad jis gali būti panašus į gamtos stichijų siautėjimą 2010-aisiais, kai buvo užlietos milžiniškos teritorijos, o gyventojai ilgam įkalinti savo sodybose arba turėjo jas apleisti.
Laukti liko jau nedaug. Didysis potvynis turėtų prasidėti kitą savaitę.
Paprastų guminių batų neužteks
Žalgirių kaime (Šilutės r.) Žydrūnas Nausėda praleido pirmą žiemą. Apsigyvenęs tėvų sodyboje jis medinės trobos antrajame aukšte rado įrengtus kambarius. Juose ankstesnis sodybos šeimininkas gyvendavo per potvynius, kai vanduo užliedavo pirmajį aukštą taip, kad nė krosnies nepavykdavo užkurti.
Paprastai kaimuose antrajame aukšte niekas negyvena. Bet tik ne Žalgirių kaime, iš visų pusių apsupto pelkių, kuriose vanduo pavasarį smarkiai pakyla.
Tačiau Ž.Nausėdą labiau neramina ne potvynis, o galimybė įsidarbinti. Kai viską aplink trobą užlies vanduo, jos nebelieka.
Neseniai Ž.Nausėda grįžo iš Norvegijos, kur uždarbiavo. Nelabai sekėsi, tai pasuko į gimtinę. O kaip jis kovo mėnesį pasieks Užimtumo tarnybą, kaip ieškos darbo, jeigu tam, kad išeitų namų, tuo metu reikia žvejo batų?
Praėjusiais metais per potvynį užteko paprastų guminių batų. Šiemet, Ž.Nausėdos įsitikinimu, jų tikrai neužteks.
Į sodybų kiemus vežė gruntą
Ž.Nausėda nesibaimina tik dėl to, kad vanduo užlies jo kiemą. Nebent potvynis turėtų būtų labai galingas.
Mat kiemas smarkiai iškeltas, vyras prisiminė, kad dar jo tėvas čia sunkvežimiu „Kamaz“ gruntą vežė.
Panašiai iškeltos ir kitos išlikusios Žalgirių kaimo sodybos. Tik nedaug jų liko. O vienoje, kurios senbuviai šeimininkai mirė, naujasis savininkas tik karves augina. Galvijai kanopomis išmaujojo visą kiemą ir jį pasiekti be guminių batų jau neįmanoma.
Stebi kylantį upių vandenį
Plaškiuose (Pagėgių sav.) sutiktas Saulius pastebėjo, kad iš ledo gniaužtų kol kas išsivadavo tik mažesni upeliai. Tarkim, Šyša Šilutėje. Ir vanduo joje ėmė sparčiai kilti.
Tuo tarpu Nemunas, Skirvytė dar sukaustyti ledų. Kas bus, kai šiomis upėmis pradės plaukti lytys, sunku pasakyti. Tai nutiks kitą savaitę.
O Šilininkų kaimui (Šilutės r.) grasina ne potvynio, o polaidžio vanduo. Jo tiek, kad užliejo ne tik pievas, bet ir visai priartėjo prie pažliugusio žvyrkelio. Ūkininkas traktoriumi skubėjo vežti iš užliejamos teritorijos šieno rulonus, nes permirkusiu ir apipuvusiu pašaru gyvulių nepašersi.
Kitas Žalgirių kaimo gyventojas Pranas Nausėda guodėsi bent tuo, kad tirpstantis sniegas nepridarė didžiulių bėdų. Nė nepastebėjo, kad jo nebeliko. Ramu jam ir dėl namo kiemo – neapsems. „Jeigu apsems, tai Šilutė turėtų skęsti“, – minėjo senbuvis.
Prezidento bendrapavardis – be elektros
Kita problema, kurios Ž.Nausėdai nepavyksta išspręsti, – elektra. Jos nuošalioje sodyboje nėra ir per žiemą nebuvo.
Kurį laiką troba, kurioje jis neseniai su žmona įsikūrė, buvo negyvenama. Ankstesnis šeimininkas buvo link jos nusitiesęs elektros liniją, bet kai nebuvo gyventojų, vagys aliuminio laidus nuo stulpų nukabino.
Ž.Nausėda stebisi: vagys nugvelbė apie du kilometrus elektros laidų! Dar daugiau. Laidai buvo sukabinti ir ant gelžbetoninių, ir ant medinių stulpų. Tad Ž.Nausėda svarstė, kad vagišiai privalėjo turėti dvejopas vadinamąsias kates į stulpus kopti. Ir darbavosi turbūt ne vieną dieną.
Tad dabar tam, kad troboje įžiebtų spingsulę, Ž.Nausėdai tenka birbinti generatorių, o jis benziną oi kaip srebia. O dar nori pusamžis vyras ir radijo paklausyti, ir televizorių pažiūrėti. Tiesa, Žalgiriuose – tik 3G interneto ryšys, ir tai silpnas. Ž.Nausėda spėjo, kad jį tyčia slopina, juk vos už kelių žingsnių – Lietuvos ir Rusijos siena.
Tad nori nenori tenka gyventi gamtos ritmu: keltis saulei tekant, o gultis jai leidžiantis. Štai taip gyvena prezidento Gitano Nausėdos bendrapavardis. Tai prisiminęs, Žydrūnas karčiai šyptelėjo. Mėgino jis belstis į elektros tiekėjų duris, bet šie pareiškė: paklosi 17 tūkst. eurų, tada bus tavo troboje elektra.
Medžius pakelėse susodino begalviai
Skirtingai nei kiti kaimai ir miesteliai, Rusnė (Šilutės r.) šio potvynio nesibaimina. Jos gyventojus nuo bėdų saugoja praėjusių metų rugsėjį iškilmingai atidaryta estakada, vienas ilgiausių tokio tipo inžinerinių statinių Lietuvoje.
Ankstesniais metais prasidėjus potvyniams iš Šilutės į Rusnę automobilius tekdavo kelti traktorių priekabose, o žmones – net amfibijose. Bet dabar vietoj užliejamo kelio iškilusi 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada, sumontuota ant 416 spraustinių polių, 64 kolonų,16 rygelių ir 170 perdangų sijų. Iš viso monolitinėms konstrukcijoms sunaudota 5250 tonų betono ir 208 tonos armatūros, kurią sujungus į vieną strypą apytiksliai sudarytų apie 131 kilometro ilgį.
Be estakados statybos, dar rekonstruota kelio Šilutė-Rusnė 5 kilometrų atkarpa.
Vienintelis į Rusnę vedantis kelias iki šiol kasmet potvynių būdavo užliejamas ir trikdydavo susisiekimą, o perkėlimai per užliejamą ruožą valstybės biudžetui atsieidavo apie 250 tūkst. eurų.
Visa tai gražu. Tik kam atliekant rekonstrukciją reikėjo medžius susodinti į užliejamus plotus pakelėse, neįmanoma pasakyti.
To nežino ir P.Nausėda, pasiguodęs bent tuo, kad storas ledas šiemet nebuvo sukaustęs liaunų medelių kamienų ir jų turbūt nesutraiškė, nesulaužė. Tik ar išgyvens jie kelis mėnesius semiami vandens, sunku pasakyti. O kas būtų, jeigu potyvnio vanduo siūbtelės? Jis tikrai išraus nespėjusius įsišaknyti medelius.
P.Nausėda turi ir daugiau priekaištų kelininkams: remontavo kelius, o pralaidų nesutvarkė. Arba jos tokio mažo diametro, kad vanduo bėga per viršų. Juk žinojo kelininkai, kad šioje teritorijoje kasmet kyla potvyniai.
Dar ir sunetė pralaidas ant durpių, kurių čia gali kur nori prisikasti, nes aplink pelkės. Tos pralaidos ir susmego. „Nežinau, kokia ta Lietuva mūsų“, – ranka valydamas purviną visureigio lango stiklą atsiduso P.Nausėda.
Skylė pylime – ne problema?
Šilutės rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas minėjo, kad niekas iš gyventojų kol kas pagalbos neprašė – žmonės yra įpratę gyventi potvynio sąlygomis.
Nors pamaryje sniego beveik nebėra, didžiosios upės dar sukaustytos ledo. Kas bus, kai iš aukštupių ims plaukti lytys – niekas nežino. Juolab kad mažesni upeliai jau išsivadavo iš ledo gniaužtų ir vanduo juos smarkiai pakilęs.
Kaip įprasta, jau apsemti Žalgirių kaimo sodybų kiemai, vandens smarkiai padaugėjo kanaluose link Kintų. Tačiau tai kol kas yra polaidžio, o ne potvynio vanduo.
Tiesa, nerimo sukėlė Šilutės rajono tarybos narės liberalės Daivos Plikšnienės perspėjimas, kad Žuvų gatvėje Šilutėje esančiame pylime, apsaugančiame nuo Šyšos pavasarinių potvynių, žiojėja skylė. Dėl to sunerimę aplink gyvenantys žmonės.
Tačiau Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis aiškino: tikimybė, kad vanduo pasiektų pylimo viršutinę ribą, yra nedidelė. Tiesa, po to savivaldybė skylę užlopė, bet
ar smėlio nenuplaus sukilę Šyšos vandenys, sunku pasakyti.
Prisiminė 2010 metų pamokas
Šią savaitę užliejamų rajonų vadovai dalyvavo nuotoliniame susitikime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad būtina peržiūrėti pasirengimo potvyniams ir potvynių padarinių šalinimo programą. Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno
hidroakumuliacinė elektrinė neinformuoja savivaldybių apie žymų Kauno marių vandens nuleidimą į Nemuną.
Taip pat šią savaitę įvyko Jurbarko rajono ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartas pasiruošimas potvynio pavojui.
Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus prisiminė 2010 metų potvynį, kai kovo 23-iąją Nemuno upėje ties Raudone susidarė pirmosios ledo sangrūdos ir vandens lygis ėmė sparčiai kilti.
Praėjus dienai vandens lygis pradėjo kilti ir ties Jurbarku, buvo apsemtos arčiau upės įsikūrusios sodybos Greičių, Molynės kaimuose, skendo dalis Kauno, Tilžės gatvių, turgaus aikštė Jurbarke. Pavojus buvo kilęs ir sodyboms Smalininkuose ir Viešvilėje.
Maždaug po keturių dienų nuo potvynio pradžios ledų sangrūdos pajudėjo ir vandens lygis pradėjo sparčiai kristi.
Vasario 22 dieną Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai atliko ledo storio matavimus Nemuno upėje.
Šiuo metu ledo storis Nemuno upės viduryje ties Pilies I kaimu siekia 15, ties Molyne – maždaug 30, prie Jurbarko ir Greičių sodų – apie 20 centimetrų.
Palyginti 2010 metais ledo storis Nemuno upėje Jurbarko rajone vidutiniškai siekė daugiau nei 50 centimetrų. Specialistų nuomone, dėl to tokio pat didelio potvynio šiemet tikėtis daug prielaidų nėra, tačiau gamta vis dėlto gali būti nenuspėjama.
Skelbė ekstremaliąsias situacijas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 metų stichijai, kai trys savivaldybės (Kauno, Panevėžio ir Tauragės rajonų) paskelbė ekstremaliąsias situacijas, dar trys savivaldybės (Šilutės, Joniškio rajonų ir Pagėgių nustatė ekstremalųjį įvykį.
Šakių rajono savivaldybė tais metais paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Gelgaudiškyje užlietos miesto vandenvietės, kai nutrūko geriamojo vandens tiekimas 2123 gyventojams.
Pasak specialistų, pasiruošti potvyniui pirmiausia turėtų rizikingose vietose gyvenantys žmonės. Būtina pasirūpinti, kad rūsiuose laikomi maisto produktai nebūtų apsemti, kad auginami gyvuliai laiku būtų perkelti į aukščiau esančias vietas, o svarbiausia sekti informaciją ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.
