Valstybės lyderių pavyzdžiai – itin svarbūs
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas naujienų portalui lrytas.lt teigė sveikinantis tokį D.Grybauskaitės žingsnį. Pasak jo, buvusi prezidentė tiek savo kadencijos metu, tiek dabar turi itin didelį visuomenės pasitikėjimą, todėl jos rodomas pavyzdys prisideda prie neigiamos visuomenės nuomonės keitimo.
„Valstybių vadovai ir žinomi asmenys visuomenei yra kaip pavyzdys, nuomonių autoritetai. Jų pozicijos įvairiais klausimais, šiuo atveju skiepijimosi, be jokios abejonės turi įtaką tam tikrai daliai visuomenės. Mūsų buvusi prezidentė turėjo labai didelį visuomenės palaikymą ir turbūt vis dar jį turi, tai toks žingsnis tvirtina tą pozityvaus požiūrio kampą į vakcinaciją“, – aiškino A.Šuminas.
Jis sakė pats po D.Grybauskaitės pasidalintu įrašu pastebėjęs neigiamų reakcijų ir spekuliacijų, tačiau, A.Šumino manymu, buvusios prezidentės paskatinimus vakcinavimo klausimu reikėtų vertinti teigiamai.
„Teko matyti įvairių reakcijų, buvo teorijų, kad dozė nebuvo suleista, kad švirkštas buvo su antgaliu, ir panašiai. Tačiau tie, kurie nori matyti sąmokslo teorijas, tie ir matys jas. Bet patį prezidentės viešumą, padrąsinimą ir paskatinimą tikrai reikėtų vertinti teigiamai.
Ypač turint omenyje tai, kad kai kurie tyrimai rodo, jog nemaža dalis visuomenės į skiepus žiūri arba atsargiai, arba labai negatyviai. Mūsų laukia didelis darbas keičiant tos visuomenės dalies požiūrį. Šis prezidentės žingsnis yra vienas iš tų būdų“, – kalbėjo dr. A.Šuminas.
Pažėrė kritikos G.Nausėdai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojo, politologo Virgio Valentinavičiaus teigimu, kai pagrindinis prezidento tikslas – ne padėti įveikti pandemiją, o konfrontuoti su Vyriausybe, tuomet sunkiai suprantama ir asmeninio pavyzdžio svarba pandemijos valdyme.
„G.Nausėdos santykiai su pandemija yra labai keisti. Sakyčiau, jis tiesiog daro vieną komunikacijos klaidą po kitos – pirmiausia, pasirinkdamas konfrontacinį kursą su Vyriausybe, kuri realiai valdo pandemiją. Susidaro įspūdis, kad jis pirmiausia galvoja ne kaip padėti įveikti pandemiją, bet ieško priežasčių kritikuoti I.Šimonytę ir Vyriausybę dėl įvairių smulkmenų. Ir kai pagrindinis tikslas yra toks, matyt, jam neprieina mintys iki klausimo, kaip jam pačiam parodyti pavyzdį“, – svarstė politologas.
V.Valentinavičius prisiminė ir kitą atvejį, kada prezidentas suklydo, nerodydamas asmeninio pavyzdžio.
„Kai Vyriausybė paskelbė griežtą karantiną ir prašė žmonių iš užsienio nevažiuoti, tai G.Nausėda tiesiai šviesiai pažeidė tą tvarką švęsdamas Kalėdas su iš Vokietijos atvykusia dukra. Susidaro įspūdis, kad prezidentui sunkiai suprantama asmeninio pavyzdžio svarba. Matyt, todėl mes iki šiol nematėme, ką jis darys skiepijimosi klausimu“, – kalbėjo politologas.
Lygindamas G.Nausėdos ir D.Grybauskaitės lyderystės skirtumus pandemijos fone V.Valentinavičius teigė, jog buvusiai šalies prezidentei asmeninis pavyzdys atrodo natūralus dalykas – pavyzdžiui, D.Grybauskaitė iš karto įsitraukė į reklaminę kampaniją kartu su Valdu Adamkumi ir Vytautu Landsbergiu, kuriame buvę valstybės vadovai ragino vienytis.
Skiepyti reikėtų visus politikus
Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, kad visi valstybės valdyme dalyvaujantys politikai jau turėjo būti paskiepyti.
„Mano pozicija radikali – aš visus politikus, kurie dalyvavo valstybės valdyme ir į kuriuos buvo investuoti biudžeto pinigai, kažkokiu būdu įtraukčiau aktyviai veikti užkulisinėje, bet matomoje, politikoje, o tai reiškia – pasirūpinčiau ir jų paskiepijimu.
Daliai elektorato, kurie balsavo už prezidentę, kurie ir dabar ją remia, galbūt bus aiškus signalas, kad verta tai daryti. Juolab, kad tam tikra grupė žmonių yra būtent tos amžiaus grupės, kurie aktyviai neršia – vadinamieji „anti-vakseriai“, kurie bando įrodyti, kad šita vakcina yra didis blogis“, – laidos metu kalbėjo L.Kontrimas.
Anot jo, socialinio teisingumo aspektas – tai, kad Lietuvoje bent pirmą skiepą nuo COVID-19 gavo tik 30 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų, nepakeičia politikų vakcinacijos esmės.
„Mes į vieną kepurę sumetame visus akmenėlius, kuriuos turime. Tai, kad institucijos nesugeba suorganizuoti vyresnės amžiaus grupės žmonių skiepijimo niekaip nepateisina to labai svarbaus, vidinės propagandos akto – tai yra, valstybės vadovų paskiepijimo. Ir čia aš įtraukčiau ir dabartinį prezidentą ir visą Vyriausybę – tai yra, visi jau seniai galėjo būti išsirikiavę.
Pamatę dabartinius politikus, aktyvius ar išėjusius iš politikos, skiepijantis, jų mėgėjai – plos, tie, kas jų nemėgsta, visada varys putas ant viršaus. Šiuo atveju mums reikia žiūrėti į pačią esmę, o esmė yra tokia, kad valstybė prisiėmė įsipareigojimą pirkti skiepus ir vakcinuoti žmones pagal tam tikras grupes. Jeigu jiems nesiseka, reikia analizuoti, kodėl“, – kalbėjo L.Kontrimas.
Anot jo, G.Nausėdos, I.Šimonytės, kitų Vyriausybės narių pasiskiepijimas sukeltų didelį efektą.
„Kiekvienas viešas veiksmas, ypač visuomeninė akcija, kai ji įsivyrauja, tampa madinga, ji įtraukia labai daug žmonių, kurie blaškosi, abejoja, gal ne taip paskaito informaciją. Toks politikų įsitraukimas sukeltų stiprią bangą. Kodėl yra delsiama, aš nežinau, kiek reitingo taškų gali prarasti politikai, jeigu vis dėlto sugebėtų iškomunikuoti pagrindinę žinią – kad jų skiepijimasis (...) yra tam tikra misija“, – kalbėjo L.Kontrimas.
„Jei tokia akcija būtų padaryta su tokia pompastika, kokia kartais yra daroma visiškai nereikšmingoms temoms, tai visiškai kitaip visuomenė pradėtų žiūrėti į skiepijimo procesą“, – pridūrė jis.
Pasigenda dialogo
L.Kontrimo manymu, šiuo metu pastebimas ryškus tam tikros informacijos apie pandemiją stygius.
„Matome, kad informacijos valdymo modelio nėra. Politiniai sprendimai taip pat nėra viešai diskutuojami. Mes esame palikti kaip piliečiai susidurti su tom pačiom nuomonėm, o valstybės privalo turėti aiškiai išdirbtą protokolą, pagal kuriuos yra valdoma pandemija“, – sakė jis.
„Nežinau tos mūzos vardo, kuri įkvėptų susitelkti, bet sprendimas būtų politinių procesų valdymas ir vadyba. <...> Iš politikų reikia vadybos, o ne emocinių pasvarstymų“, – pridūrė jis.
Pasak specialisto, norint išvengti susiskaldymo, reikėtų aktyviau kalbėti su visuomene.
„Matant, kad dalis politikų negebėjo prisiimti atsakomybės už savo viešą žodį, kokią mes galime matyti atsakomybę dėl sprendimų? Visuomenė tikrai priims kad ir kontraversiškus sprendimus, bet pateiktus per dialogo formatą.
Jei su jais bus kalbama, tada galėsime matyti proveržį politinėje mūsų kultūroje. Net jei skaičiai negerėja, mes matome, kad jau dabar dalis visuomenės gyvena visiškai pasikeitusioje ir sutvarkytoje realybėje“, – kalbėjo L.Kontrimas.
