Kol pati I.Šimonytė tvirtina šio klausimo komentuoti nenorinti, poziciją išsakė buvęs Vyriausybės vadovas, Seimo narys Saulius Skvernelis. Jo teigimu, prezidentui ir premjerei būtina surasti sprendimą diskusijų būdu, nes atstovavimo EVT susitikimuose tvarką nusprendus reguliuoti įstatymu, tarp Prezidentūros ir Vyriausybės prasidės batalijos.
Be to, S.Skvernelis pareiškė ir pats savo, kaip ministro pirmininko, kadencijos pradžioje sulaukęs tuometės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės siūlymo į EVT vykti pakaitomis, tačiau, anot jo, taip ir neatsirado klausimų, dėl kurių D.Grybauskaitė jam būtų užleidusi savo vietą.
„Buvome pasikalbėję, bet, supraskime, tuo metu, kol buvo tradicija su ponia Grybauskaite, irgi buvo pasiūlyta, kad mes dalinsimės, bet kažkaip neatsirado nė vienos tarybos, kur būtų premjero klausimai. Ten visą laiką persidengdavo, čia šiek tiek šaržuojant“, – pasisakė S.Skvernelis.
V.Čmilytė-Nielsen palaikytų konservatorių projektą, I.Šimonytė vertinti atsisakė
Seimo konservatorių frakcijos gretose bręsta iniciatyva dar pavasario sesijoje pateikti atskirą įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas atstovavimas valstybei EVT.
Parlamento vadovė V.Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad, jeigu prezidentui G.Nausėdai ir premjerei I.Šimonytei nepavyks be įstatymo susitarti, jau Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje gali atsirasti tai reglamentuojantis įstatymo projektas.
„Gali būti, kad šis klausimas tikrai atsiras darbotvarkėje, jeigu mūsų lyderiams – prezidentui ir premjerei – nepavyks susitarti be įstatymo“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad pati asmeniškai palaikytų tokį koalicijos partnerių teikiamą projektą. Tačiau ji vylėsi, kad lyderiams pavyks susitarti dėl rotacijos, priklausomai nuo klausimų, kurie yra svarstomi EVT viršūnių susitikimuose.
Pati I.Šimonytė teigė kol kas nenorinti komentuoti, ar Lietuvai reikia įstatymo, reglamentuojančio atstovavimą EVT, tačiau kartu pridūrė, kad ir dabar nėra įstatymu priimtos tvarkos, kodėl į EVT visais klausimais turi vykti prezidentas.
„Suprantu, kad tai yra daugelį labai intriguojantis klausimas. Yra šalių, kur tie klausimai yra išspręsti įstatymu, yra šalių, kur ne. Lietuvoje nėra jokio įstatymo, kuris nustatytų, kad yra taip, kaip yra dabar. Tai ar reikia tokio įstatymo, tikrai aš nesiimu kol kas komentuoti“, – situaciją komentavo premjerė.
S.Skvernelis siūlo susitarti, užsiminė apie situaciją su D.Grybauskaite
Savo ruožtu buvęs premjeras S.Skvernelis paragino G.Nausėdą ir I.Šimonytę dėl atstovavimo Lietuvai EVT viršūnių susitikimuose susitarti patiems, nes šio klausimo perkėlimas į Seimą gali įžiebti batalijas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.
„Aš matyčiau prasmę tai sureguliuoti dviejų mūsų aukščiausių pareigūnų susitarimu. Yra prezidentas ir yra ministras pirmininkas. Abu racionalūs, protingi, išsilavinę politikai. Jeigu jie tik nežiūrės per asmeniškumus, tai tikrai logika yra premjerės pasiūlymuose, kad visgi Vyriausybei ten turi būti atstovaujama, ir yra formatai atskiri, kur turi būti ir prezidentas.
Bet sutarti ir nubrėžti tokią naują poziciją, tai būtų abiem politikams iššūkis ir manau, kad liktų ir istorijoje. Bet, jeigu reikės tokius dalykus reguliuoti įstatymiškai, bus batalijos ir bus pakankamai sunku. Tikrai kviečiu nežiūrėti į asmeniškumus. Šiandien pavardės yra tokios, bet po 3-4 metų bus kitos pavardės.
Reikia bandyti. Susitarti niekada lengva nėra. Bet reikia sėstis, kalbėtis“, – siūlė S.Skvernelis.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės D.Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į EVT vykdavo tik prezidentė.
Pasak S.Skvernelio, dar jo kadencijos pradžioje D.Grybauskaitė žadėjo, kad jie kartu galėtų pasiskirstyti, kada į EVT turėtų vykti prezidentas, o kada – ministras pirmininkas, tačiau progos sudalyvauti viršūnių susitikime S.Skvernelis taip ir nesulaukė.
„Mes kažkada kadencijos pradžioje kalbėjome, kad tas pasiskirstymas bus, bet jis natūraliai neįvyko. Kėlėme mes tuos klausimus, bet nesinorėjo papildomos įtampos.
O ta tradicija, kuri buvo susiklosčiusi, buvo įdirbis prezidentės padarytas, tai buvo logiška, kad ji pabaigtų savo kadenciją atstovaudama savo pozicijai, kurioje ji ir buvo“, – sakė jis.
S.Skvernelis pridūrė, kad prezidentu tapus G.Nausėdai, šio klausimo jis nebekėlė dėl savo ligos.
„Aš nebegalėjau išvažiuoti iš Lietuvos ir nebegalėjau judėti, skraidyti. Nebuvo klausimas iškeltas“, – apibendrino S.Skvernelis.
